Juventa Sartatavičienė

    Vasario 13 d. įvykusi prof. Laimos Liudvikos Griciūtės vardo konferencija “Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos” buvo jau 8-oji, kurią organizavo Nacionalinis vėžio centras (NVC) ir Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Prof. L. L. Griciūtė – viena iš žinomiausių onkologijos autoritetų, prevencinės medicinos pradininkė Lietuvoje, kurios moksliniai darbai buvo skirti vėžio prevencijai ir ankstyvajai vėžio diagnostikai. Konferencijos dalyvius sveikino SAM viceministras Daniel Naumovas, pabrėždamas tokių susitikimų, skirtų vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui svarbą ir sklaidą įvairių profesijų medikų bendruomenėse.  NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas savo sveikinimo žodyje apžvelgė  konferencijos aktualias temas ir palinkėjo visiems ir toliau aktyviai bendradarbiauti dėl onkologinio ligonio. NVC direktorius doc. dr. V. Pečeliūnas pabrėžė du dalykus, kodėl konferencija Nacionaliniam vėžio institutui ir Nacionaliniam vėžio centrui yra viena iš esminių ir labai svarbi. „Pirmiausia, dėl žmogaus, kurio vardu pavadinta ši tradicinė konferencija – tai profesorė Laima Liudvika Gričiūtė, eksperimentinės onkologijos pradininkė Lietuvoje. Profesorė padarė labai daug mokslinių darbų ankstyvosios vėžio diagnostikos ir vėžio prevencijos srityse. Šios konferencijos pagrindinė tema – vėžio prevencija ir ankstyvoji vėžio diagnostika. Trys dalykai šioje srityje yra svarbūs: anksti nustatę vėžį pacientui galime suteikti nuo 5 iki 10 metų gyvenimo. Tai yra įrodyta.  Skirtumas tarp ankstyvosios ir vėlyvosios diagnostikos – 10 metų žmogaus gyvenimo. Antras dalykas – anksti nustatytą vėžį gydyti yra pigu. Ir labai efektyvu. Gydyti vėlyvųjų stadijų vėžį šiais laikais labai brangu, ir, deja, neturime labai gerų rezultatų.  Pasižiūrėjus į Vėžio registro duomenis, kurie jau prieinami visiems, mes matome, jog II ir III stadijos vėžio išgyvenamumas per pastaruosius dvidešimt metų iš esmės gerėja.  I stadijos vėžio išgyvenamumas buvo ir išlieka puikus. Tačiau IV stadijos vėžio išgyvenamumo gerėjimas nėra didelis – 5–10 metų išgyvenamumas išlieka apie 10 proc. Trečias dalykas – anksti nustačius vėžį mes ne tik laimime 5–10 metų. Šie metai būna kokybiški, nereikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, nereikia gydytis. Didžiulis privalumas – anksti nustatytas vėžys. Ankstyvoje vėžio diagnostikoje dalyvaujame mes visi – ne specializuoti vėžio centrai, ne gydytojai onkologai. Labai svarbus yra dalyvavimas vėžio patikros programose. Dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie dalyvauja ankstyvosios vėžio diagnostikos programose, kolegoms, kurie rūpinasi šių programų metodologijomis, kurie rūpinasi gyventojų įtraukimu, viešinimu.  Konferencija yra viena iš priemonių, kaip padidinti Lietuvos piliečių dalyvavimą šiose programose,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. SAM viceministro Daniel Naumovo nuomone, vėžys – labai svarbi tema, kuria reikia nuolatos diskutuoti. „Atrodo, kad  ir Europos Sąjungoje pamiršome visas kitas ligas ir kalbame tik apie vėžį. Žinoma, tai toli gražu nėra tiesa, kalbame apie visas ligas. Tačiau vėžiui turėtume skirti daugiau dėmesio, nes šioje srityje akivaizdi pažanga. Mes naudojamės geriausia diagnostika, galime kalbėti apie žmogaus gydymą, apie prevenciją, apie tai, kas vyksta po gydymo, kai žmogus pasveiksta ir vėl tampa visaverčiu piliečiu. Ši konferencija yra labai svarbi, kadangi auditorijoje – skirtingų specialybių gydytojai, pacientai ir jų atstovai, mokslo žmonės. Labai svarbus dalykas, kai susirenka skirtingas žinias turintys žmonės, kurie gali pasidalinti savo žiniomis, pasidalinti gerąja  praktika ir pasakyti mums, sprendimų priėmėjams, kaip mes turėtume dirbti toliau. Diskutuoti labai svarbu – paskatinčiau visus galvoti apie tai, kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų geriau. Kiekvieno iš mūsų idėja yra labai svarbi, dalinkimės idėjomis, kiekviena iš jų gali tapti geru produktu“, – pasakė SAN viceministras Daniel Naumovas. Pasak doc. dr. Birutės Brasiūnienės, konferencija šiemet turėjo du svarbius akcentus. „Ji buvo skirta paminėti 95-osioms Vėžio instituto steigimo metinėms su doc. dr. Giedrės  Smailytės istorine apžvalga bei ES PRAISE-U projekto, skirto prostatos vėžio prevencijos tyrimų Lietuvoje pristatymui, kuriuos analizavo doc. dr. Aušvydas Patašius su savo Lietuvos ir užsienio tyrėjų komanda. Konferencijoje vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo tema paskaitas skaitė ir savo patirtimis dalijosi Lietuvos gydymo įstaigų – Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, kolegos iš užsienio. Atskira paskaita buvo skirta pacientų patirtims, kurias pristatė NVC pacientų tarybos pirmininkė ir POLA vadovė N. Čiakienė. Organizuodami šią konferenciją jau 8-us metus, didžiuojamės, kad nuolat pavyksta sutelkti tiek kolegas, patyrusius specialistus, dirbančius onkologijoje, tiek aktyvų klausytojų įsitraukimą. Prof. L. L. Griciūtės vardo konferencija turi istoriją, tradiciją ir savą bendrosios praktikos specialistų auditoriją, kas ją daro išskirtine Lietuvoje, o jos temų aktualumą patvirtina 500 užsiregistravusių dalyvių ir sėdimų vietų trūkumas salėje,” – pasakė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Onkologinė liga paliečia žmogų ir jo aplinką – šeimą, artimuosius, draugus. Jie tampa ne tik kelionės per ligą bendrakeleiviais, bet ir tais, kurie palaiko, stiprina viltį. Jie tampa stiprybės šaltiniu, iš naujo suvienija šeimas, leidžia visapusiškai pažinti draugus, artimuosius. Apie 30 proc. pagerėja išgyvenamumas tų onkologinių pacientų, kurie turi artimųjų palaikymą. Pasaulinės ligonių dienos išvakarėse LR Seime atidarytos fotoparodos „Drauge kelyje“ dalyviai mano, jog pasitikėjimas, palaikymas ir parama yra labai svarbu.  Fotoprojekte „Drauge kelyje“ įsiamžino žmonės, perėję per onkologinę ligą ir toliau sėkmingai gyvenantys savo įprastus gyvenimus. Vieniems – tai jau sena kelių dešimtmečių istorija, kiti – dar tik eina šiuo keliu. Fotoprojekte sutikę dalyvauti žmonės tikisi, jog jų pavyzdys gali tapti palaikymu kitiems, susiduriantiems su onkologine liga. Fotoprojektas – tai vilties ženklas, jog liga yra įveikiama.  Gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie paciento LR Seimo narys, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog onkologinės ligos diagnozė šiuo metu yra visai ne tai, ko mokėsi medicinos studijose. „Šiandien – Anos Skorik paroda. Kiekvienas iš mūsų pažįstame žmonių, kurie yra susidūrę su onkologine liga. Prieš kelis mėnesius susitikime teko bendrauti su buvusia Didžiosios Britanijos ministre pirmininke baroniene Teresa May. Didelį įspūdį padarė jos pasakyti žodžiai, kai jai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas: „Ne aš turiu išmokti gyventi su diabetu, o diabetas turi išmokti gyventi su manimi“. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų ne protu, o širdimi, kad visi galime gyventi taip, kad onkologinė liga prisitaikytų prie manęs, o ne aš, pacientas, prie ligos. Aišku, artimųjų parama yra be galo svarbi, todėl tiek gydytojai, tiek politikai turime padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtume žmonėms, kurie susidūrė su šia liga, gyventi visavertį gyvenimą, kaip ir yra pavaizduota šiose nuotraukose. Žmogus, kuriam diagnozuota bet kuri lėtinė liga, dažnai permąsto savo gyvenimą, faktiškai susigyvena su ja. Žmonės pakeičia savo prioritetus, pergalvoja juos. Kviečiu visus nešti tą žinią pirmiausia savo artimiausiems žmonėms“, – pasakė prof. dr. S. Čaplinskas. Paramos vertė – trečdaliu geresnis išgyvenamumas Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sako, jog per savo gyvenimą teko matyti labai daug žmonių, einančių per ligą, pacientams teikiamos paramos. „Vidumi priimu parodą, kuri atspindi realų gyvenimą – joje parodomas, atspindimas paciento kelias. Kiekvienoje nuotraukoje yra realus pacientas ir realūs artimieji, kurie lydi pacientą jo kelyje. O kelias yra pilnas emocijų, pirmiausiai – sunkių, neramių. Kelyje yra ir fizinių simptomų. Iš tiesų viskas gana nelengva, tačiau nuotraukose daug šviesos. O ta šviesa ir yra parama, apie kurios vertę onkologiniam pacientui turime daug įrodymų. Amerikos vėžio draugijos atliktas tyrimas parodė, kad pacientų, kurie turi stiprią artimųjų paramą, išgyvenamumas yra 30 proc. geresnis. Kiti tyrimai rodo, kad imuninė funkcija tų žmonių, kurie turi paramą, yra geresnė. Ir gyvenimo kokybė, be abejo, geresnė. Nacionaliniame vėžio centre darome daug, kad įtrauktume pacientą bei jo artimuosius  į gydymo kelią. Vyksta organizaciniai pokyčiai, kviečiame į viešuosius renginius – būtent ši paroda yra tų veiksmų dalis. Parodyti, kokia yra palaikymo galia, patraukliai ir aiškiai pavyko fotografei Ana Skorik. Tai svarbu ne tik žiūrintiems šią parodą, bet ir patiems pacientams, visuomenei, medikų bendruomenei. Mes, medikai, sėdėdami savo stalo pusėje, ne visada gerai suprantame kito perspektyvą. Tad menas leidžia labai aiškiai į tai pažiūrėti. Vienas iš chemoterapijos pradininkų Sidney Farber yra pasakęs, kad vėžio gydymas yra ne tik vaistai, procedūros, bet ir meilė, kuri sustiprina vėžio gydymo poveikį. Mes siekiame, kad iš PSDF lėšų būtų apmokama  paciento ir jo artimųjų konsultacija. Tokia konsultacija turėtų atsirasti kiekvieno sunkiai susirgusio paciento kelyje. Tai vienas iš pigiausių būdų pakelti gydymo efektyvumą. Jokie pinigai neatstos tos naudos, kurią mes gauname susitelkdami ir pajausdami to susitelkimo galią“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Su artimųjų parama matyti šviesą tunelio gale Fotografijų autorė Ana Skorik džiaugiasi turėjusi galimybę prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. „Visiems, esantiems kelyje per ligą, nėra lengva, juk artimieji negali parodyti savo emocijų, turi palaikyti savo artimą žmogų. O juk minčių einant nelengvu gydymosi keliu būna visokių.  Tad palaikymas padeda ne tik gydytis, bet ir psichologiškai išlikti stabiliems. Apie tai reikia kalbėti“, – pasakė A. Skorik. Pasak fotoprojekto dalyvės Ramintos Vilkevičienės, kiekviena diagnozė pristabdo gyvenimo tempą. „Tačiau, greičiausiai, niekas neprieštaraus, kad diagnozė vėžys – tikra to žodžio prasme apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Tuomet tu gali rinktis – neviltį, baimės gniaužtus. Arba gali ieškoti tame vilties, išeičių, dieviškosios palaimos, sveikatos. Ir – matyti šviesą tunelio gale. Aš prieš penkiolika metų pasirinkau pastarąją – matyti šviesą. Ir net tada, kai situacija buvo sudėtinga, kai kiekvieną dieną, laukdama diagnozės, kiekvieno tyrimo rezultatų, buvai viena su savimi. Tame laukimo kelyje draugų nėra. Tačiau draugai, artimieji, greta esantys žmonės yra ypatingai svarbūs einant sveikimo keliu. Kai tu turi drąsinančią žinią, kad turi paramos iš artimųjų, turi pasitikėjimą, turi šiltas slaugytojų rankas, pasitikėjimą gydytojais, jų išmintimi. Žinai, kad jie – sumaniausi gydytojai, gydantys šiuos ligonius, padarys patį geriausią sprendimą. Tai ir yra ta šviesa, kurią neši kaip vėliavą į sveikimą, į būtį. Ir vaikai – jų turiu tris, kurie prieš penkiolika metų buvo dar maži, dabar yra suaugę, stiprūs, savarankiški, drąsūs. Džiaugiuosi, kad mano diagnozė sugebėjo jų neišgąsdinti gyventi, galbūt net sugebėjo duoti daugiau supratimo, kad iš sunkios situacijos galima matyti išeitis, sprendimų galimybes. Visa tai suteikė platesnio suvokimo, kas yra gyvenimas, mokėjimo džiaugtis kasdienybe, kiekviena akimirka, kurią gali kasdienybėje įžvelgti. Problemos, kuriomis iki tol buvo gal ir skundžiamasi, nustumiamos į šalį, nes jos nėra svarbios“, – dalijosi savo patirtimi R. Vilkevičienė.  Tylus palaikymas kasdieniniuose veiksmuose Rugilė Bružaitė, jauniausia fotoprojekto dalyvė, prisiminė, kaip ji, būdama trejų metų, buvo visiškai tikra, kad gyvenimo problemas galima išspręsti vienu sakiniu. „Tada aš labai rimtai pasakiau mamai:„Mamyte, tu pasveiksi. Aš žinau.“ Be medicininio išsilavinimo, be patirties, bet su absoliučiu tikėjimu. Ir šiandien galvoju – gal kartais mums visiems praverstų bent truputį to trejų metų vaiko tikrumo. Tuo metu dar nesupratau, kas yra vėžys. Man tai buvo tiesiog žodis, kurio suaugusieji nemėgo tarti garsiai. Tačiau labai greitai supratau, kad kai šeimoje kažkas suserga vėžiu, liga paliečia ne vieną žmogų – ji paliečia visą šeimą. Pasikeičia kasdienybė. Namai tampa tylesni. Pokalbiai – atsargesni. O stiprybė ima reikšti ne tai, kad niekada neverki, o tai, kad

Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė  2025 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Ričardas Rotomskis ir Vitalijus Karabanovas už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“. Nuoširdžiai sveikiname kolegas! Lietuvos mokslo premijai gauti pateiktame mokslo darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai yra skirti vėžio diagnostikai ir terapijai bei sudaro galimybes ankstyvam ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimui bei veiksmingam gydymui. Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai – naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją. Mokslinių tyrimų diegimas į praktiką „Vėžys išlieka viena iš sunkiausiai gydomų ir daugiausiai mirčių pasaulyje lemiančių ligų. Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei bei tolimesniam jos gydymui. Tokia strategija palengvina onkologinių pacientų priežiūrą, nes suteikia galimybę nuolatos stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą. Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką yra esminis žingsnis, sudarant prielaidas didesniam terapiniam efektyvumui ir pacientų išgijimo procentui bei naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymui“, – rašoma darbų teikime premijai gauti. Vien 2023 m. ši onkologinė liga pasaulyje buvo diagnozuota beveik 19 milijonų žmonių ir nusinešė 10 milijonų gyvybių. Onkologinių susirgimų daugiaveidiškumas, imuninės sistemos nesugebėjimas sukontroliuoti ligos bei greitai įgyjamas atsparumas gydymui apsunkina sėkmingą kovą su vėžiu. Vieni iš pagrindinių šiuolaikinės onkologijos iššūkių – ankstyvosios diagnostikos ir efektyvių gydymo metodų stoka. Šiuo metu klinikoje naudojami chemoterapiniai vaistai nėra selektyvūs naviko atžvilgiu ir neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, o spindulinė terapija, nors ir veiksminga, dažnai pažeidžia ir aplinkinius sveikus audinius. Chirurginis gydymas taip pat sudėtingas, ypač, kai navikas yra arti gyvybiškai svarbių ar pažeidimams jautrių vietų. Todėl mokslininkų, onkologų ir kitų sričių specialistų tyrimų objektu ir toliau išlieka naujų veiksmingų priešvėžinių vaistų bei metodų paieška. Mokslininkai mato problemos sprendimą Į pagalbą medikams ateina naujausios technologijos, iš kurių perspektyvios atrodo nanotechnologijos. Nors daugelis hipotezių dar visai neseniai galėjo pasirodyti fantastiškos ir nelabai realios, pastaraisiais metais publikuotų mokslinių straipsnių autoriai jau siūlo realius nanotechnologijų taikymo sprendimus medicinoje. Nanodalelės gali padėti išspręsti daugelį gydytojams kylančių vėžio diagnostikos ir terapijos problemų. Ankstyva diagnostika, naudojant nanodaleles kaip jautrius ir specifiškus kontrastinius žymenis, o taip pat selektyviai inkorporuojant klasikinius priešvėžinius preparatus į teranostines nanoplatformas, gali užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį gydymą bei paskatinti vidinius organizmo gijimo mechanizmus. Tobulėjant nanotechnologijoms, fotovaistų kompleksai su nanodalelėmis gali tapti veiksmingu terapiniu metodu sprendžiant dabartines navikų gydymo problemas. Be to, tai sudaro prielaidas ir galimybes diagnostikos ir terapijos metodų apjungimui į vieningą teranostinę platformą, kuri padidintų terapijos efektyvumą, užtikrintų ankstyvą navikinių darinių vaizdinimą ir sudarytų sąlygas sėkmingam onkologinių pacientų gydymui.

Kiekviena konfrencija turi idėją – šį kartą renginio „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ organizatoriai sukvietė įvairių sričių specialistus bendram pasitarimui, diskusijai, bandymui drauge įprasminti svarbius dalykus ir po konferencijos išeiti kitame lygmenyje. „Svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui“, – sako viena iš konferencijos organizatorių NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. „Konferencijos,  kurią suorganizavo Nacionalinis vėžio centras, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos endoskopuotojų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, formatas visiškai naujas, to mes nesame bandę – kalba du lektoriai vienu metu apie tą pačią iššūkių keliančią būklę. Tikslas – parodyti visapusišką požiūrį į ligą,   komplikaciją ar būklę  tam, kad mes sugebėtume pasiūlyti ne tik maksimalų savo srities sprendimą, bet žinoti, ką gali pasiūlyti kolega. Kad susėdę kartu kalbėtume viena kalba, kad rezultatas duotų maksimalią vertę pacientui. Kad būtų ne konkurencija ar savo metodo fanatiškas propagavimas, bet, atsižvelgiant į žmogaus individualią situaciją, jo amžių, gretutines ligas, gyvenamąją aplinką, būtų parinktas maksimalus, komfortiškas, efektyvus ir, aišku, šiuolaikiškas gydymo būdas. Be abejonės, tai lemia dialogas tarp specialistų. Mes turime būti komandoje, pasitikėti vieni kitų sprendimais, bet, pirmiausia, mes turime žinoti, ką gali pasiūlyti kolega – kokiu metodu jis gydo tokias patologijas, gal kitas metodas bus saugesnis geresnis, patikimesnis. Bet jei tu nežinai dirbdamas pirmame aukšte, kaip dirba kolegos septintame aukšte, net ir negali pacientui pasiūlyti, nes nepažįsti kitų metodų. Visoje Europoje formuojasi naujos onkologinio gydymo strategijos, grindžiamos daugiadalykiu požiūriu, kuriame dėmesio centre atsiduria visas žmogus – akcentas perkeliamas nuo pačios ligos į pacientą kaip asmenybę. Komandoje dirba ne tik įvairių sričių gydytojai, bet ir slaugytoja, koordinuojanti slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas, atvejo vadybininkas. Dėmesys krypsta ne tik į ligos eigą, bet ir į platesnius paciento sveikatos aspektus, pradedame vertinti, kaip liga gali paveikti ne tik žmogaus fizinį kūną, bet ir gyvenimą. Neabejotini komandinio darbo privalumai Šiuolaikinė onkologija akcentuoja personalizuotą, individualizuotą mediciną. Kaip profesionalai esame pasiekę aukštą lygį savo srityje, gebėjimuose. Mūsų centro gydytojai, asistentai, slaugytojos yra tikri savo srities profesionalai, tačiau žinių, kokius naujausius gydymo būdus gali pasiūlyti kitos srities kolega, vis dar trūksta. Šiame procese labai svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui. Žinoti viską šiuolaikinėje medicinoje yra neįmanoma, nes tai didžiuliai informacijos kiekiai – medicina, metodai tobulėja, mes savo srityje stengiamės išlaikyti maksimumą žinių, o kita sritis – lieka daugiau pažintinė. Taigi ši konferencija – tai pažintinė kelionė į kitokius metodus. Pasidalinimas, pabendravimas, diskusija vardan to, kad gimtų naujos pažintys, žinios, nauji bendradarbiavimo keliai. Einame į tą situaciją, kai galėsi paskambinti kolegai ir pasiūlyti: „O gal mes štai taip pabandykime…“. Į daugiadalykiškumą orientuojasi visa onkologija.  Mes mūsų įstaigoje jau daug metų dirbame komandose, visada turėjome daugiadalykės komandos aptarimus, konsiliumus, sunkių atvejų bendrus aptarimus. Darbas bendradarbiaujant mums nėra naujiena. Bet  siekdami akademinio nuoseklumo šioje konferencijoje bandom savo pranešimuose akcentuoti gilesnę analizę ir teorinį pagrįstumą, kartu nepamiršdami praktinio šių žinių taikymo klinikinėje veikloje. Liga mus orientuoja į bendradarbiavimą su chirurgais, chemoterapeutais, gastroenterologais. Tačiau oficialaus atviro diskusinio pobūdžio darbo dar nebuvo“, – sako gydytoja I. Kildušienė. NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus sėkmės pagrindas – profesionalų komanda Į klausimą, kuo NVC Endoskopinių tyrimų skyrius yra išskirtinis, kas atliekama geriausiai, I. Kildušienė atsakė, jog rezultatus vertinti turėtų kiti. „Mūsų stiprioji pusė – storosios žarnos ikivėžinių būklių gydymas. Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi iš polipų, gerybinės patologijos. Tad esame labai stiprus polipų šalinimo centras. Endoskopu šalinami polipai visame virškinimo trakte: net tik visoje storojoje žarnoje, bet ir skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Endoskopinės procedūros metu atliekame itin didelių ir plačių darinių šalinimą. Esame sukaupę patirties, kadangi tokių procedūrų atliekame pakankamai daug. Atliekame  polipų šalinimą endoskopinėm kilpom, taip pat atliekame ir endoskopines submukozines disekcijas, kai specialiais įrankiais išimame gleivinę iš organo vidaus, t. y. iš storosios žarnos arba iš skrandžio, išlukštename aparatais kaip graikišką riešutą ir lieka tik kevalas. Pacientas neturi pjūvio nei žarnoje, nei pilvo sienoje, visa tai atliekama endoskopu iš vidaus. Tokio tipo procedūrų  atliekame daugiausiai. Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuva nedidelė šalis, tad sukaupti patirtį visada yra sudėtinga, nes pacientų skaičiai nedideli, be to turime ir kitų stiprių centrų, į kuriuos gali kreiptis pacientai. Kalbant apie storosios žarnos polipų ir ankstyvųjų vėžių šalinimą endoskopiškai, manau, kad tai mūsų labai stipri sritis, kur mes stovime tvirtai ant kojų ir turime labai patyrusią gydytojų ir slaugytojų komandą. Tai irgi labai svarbu – profesionalus asistentas daro įtaką darbo greičiui, kokybei ir galutiniam rezultatui. Gera dirbti tokiomis sąlygomis. Antra mūsų stiprybė – mūsų labai tvirtas užnugaris chirurgai, kurie mums gali padėti, įvykus komplikacijai: jie greitai perima pacientą net tos pačios nejautros metu ir komplikacijos yra išgydomos“, – sako gydytoja Inga Kildušienė. Slaugos sesijoje – platus turinys, darantis įtaką paslaugų efektyvumui “Įvykusi konferencija „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ – tai tradicija tampantis renginys, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir slaugos personalui, ne tik kvalifikacijos tobulinimui – dalyvaujant, bet ir įtraukimui į programos turinio rengimą ir jo pristatymą, –  sako Slaugos sesijos moderatorė bendrosios praktikos slaugytoja Rita Karpičiūtė. –  Organizuojama slaugos sesija leidžia pajusti sparčią mokslinę ir klinikinę pažangą, o kartu ir pristatyti kasdieninę veiklą, pasiekimus, atkreipti dėmesį į vis aktualesnius ir daugiau dėmesio reikalaujančius darbo komandoje aspektus – lyderystės įtaką procesams bei dialogo tarp gydytojo ir slaugytojo vertę paslaugų saugumui ir kokybei.“  Pasak R. Karpičiūtės, Slaugos sesijoje pranešimai apėmė platų turinį nuo pasiruošimo endoskopinėms diagnostininėms ir gydomosioms procedūroms, svarbių tyrimų kabineto paviršių priežiūros akcentų – lemiančių diagnostikos kokybę, iki slaugytojo ir gydytojo dialogo vertės bei lyderystės vaidmens svarbos komandoje  – darančių įtaką sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui. „Šio renginio tematika – tai ne sprendimų ateitis, o jau dabartis, nes aukštos specialistų kvalifikacijos dėka žinios integruojasi į praktiką ir priartėjo prie paciento, o arčiausiai paciento yra slaugos personalas“, – teigia R. Karpičiūtė. Profesionalus asistavimas – tai kito gydytojo žingsnio matymas Viena iš konferencijos lektorių Endoskopinių tyrimų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jūratė Vilkelienė sako, jog profesionalus asistavimas reiškia, kad sekdamas procedūrą asistuojantis gali numatyti kitą gydytojo žingsnį. „O tai reikalauja klinikinio mąstymo ir patirties. Skyriaus slaugytojos yra tikros profesionalės, suprantančios