Juventa Sartatavičienė

Kovo 9 d. įvykusiame Nacionalinio vėžio centro (NVC) Pacientų tarybos posėdyje Medikamentinės  onkologijos centro (MOC) vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pristatė Vėžio gydymo toksiškumo valdymo projektą. NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė NVC veiklos strategiją ir pacientų vaidmenį ją įgyvendinant, o Pacientų tarybos pirmininkė Neringa Čiakienė analizavo POLA atliktos apklausos apie pacientų ir jų artimųjų patirtis onkologinės ligos kelyje rezultatus. Pasak doc. dr. B. Brasiūnienės, onkologijoje situacija keičiasi dėl gydymo prieinamumo gerėjimo, dėl to, kad  daugėja kompensuojamų  vaistų, o pacientams reikia dviejų dalykų: gyventi ilgiau ir kokybiškai. „Kodėl pradedame kalbėti apie toksiškumą? Visuose pažangiuose vėžio centruose šiandien kalbama apie gyvenimo kokybę, apie tą paciento kelio etapą, kai jis gauna medikamentinį gydymą ir vėliau – po jo. Toksiškumo mokykla  – šių dienų, naujų vėžio terapijų padiktuotas projektas, kurio esmė – paciento gydymo saugumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimas kelyje, susijusiame su medikamentine vėžio terapija. Projektas skirtas ir personalui – gydytojams, slaugytojoms. Tai didžiulis kompleksas priemonių, iš kurių kai ką jau turime ir naudojamės – tai paciento dienynas, mokymai.    Vėžio gydymo toksiškumo valdymo tikslas – paciento kelio, susijusio su medikamentine vėžio terapija, gydymo saugumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimas. Projektas apima mokymus personalui, edukacinių skaidrių holuose demonstravimą, informaciją dienos stacionaro paciento dienyne, Toksiškumo mokyklą pacientams. Svarbi MOC toksiškumo valdymo komanda, siekiame, kad įsitrauktų pacientai. Labai svarbu mokymai personalui – gydytojams ir slaugytojoms, konferencijos Lietuvoje ir tarptautinės stažuotės, klinikiniai tyrimai, ES projektai, taip pat NVC įgyvendinami geros praktikos standartai. Vyksta mūsų kolegos mokytis į užsienio vėžio centrus, dalyvaujame kartu su pacientų organizacija ES projekte. Labai rūpi, kaip labiau įtraukti pacientus į dar vis nepopuliarius klinikinius tyrimus. Toksiškumo valdymo komandos darbo tikslas – medikamentinio vėžio gydymo sukeltų pašalinių reiškinių savalaikė kontrolė. Naujos terapijos, tiek imunoterapija, tiek jos deriniai sukelia naujas komplikacijas, tai gali būti plaučiai, endokrininė sistema, kur mums reikia specifinių žinių. Per 10-20 min. trunkančią chemoterapeuto konsultaciją neužtenka laiko išspręsti šioms problemoms. Matydamas III – IV laipsnio toksiškumą gydytojas iš karto informuoja komandą dėl specifinio šių reiškinių gydymo. Kad pasiektume išsikelto tikslo, turime identifikuoti sunkaus laipsnio medikamentinio vėžio gydymo sukeltas komplikacijas, teikti konsultacijas gydančiam onkologui dėl tyrimų ir gydymo taktikos, organizuoti gydymą stacionare, vykdyti toksinių reiškinių registrą, analizę, teikti siūlymus MOC komandai dėl gydymo toksiškumo valdymo optimizavimo. Tai būtų didžiulis palengvinimas personalui kokybiškai teikiant paslaugas, kompleksiškai gydant komplikacijas. Yra parengtos edukacinės skaidrės Dienos stacionaro holuose – juose pateikiama aktuali lengvai įsimenama ir nesudėtingai suprantama informacija. Norime išnaudoti savo skyriaus monitorius. Esame parengę mini informaciją, ką daryti sukarščiavus, suviduriavus, atsiradus kitiems šalutiniams reiškiniams. Svarbi informacija pateikiama paciento dienyne – reikalingų specialistų kontaktai, telefonų numeriai, informacija apie pirmą pagalbą pasireiškus gydymo toksiškumui, informacija apie Toksiškumo mokyklą. Viskas, ko gali prisireikti pacientui medikamentinio gydymo metu“, – pasakė doc. dr. B. Brasiūnienė. Pristatydama naują formatą – Toksiškumo mokyklą, gydytoja onkologė chemoterapeutė  Giedrė Anglickienė pabrėžė, jog labai svarbu komanda – gydytojai, Viešųjų ryšių skyrius, įsitraukimas Pacientų tarybos, kuri, tikimasi, teiks pastabas ir pasiūlymus. „Planuojame kas mėnesį organizuoti paskaitas, kurios vyks tiek gyvai, tiek bus transliuojamos nuotoliu, kad galėtų prisijungti pacientai iš visos Lietuvos. Bus fiksuota ta pati kiekvieno mėnesio savaitės diena. Nuolatinė vieta – NVC didžioji prof. K. Pelčaro salė. NVC ir kviestiniai lektoriai skaitys 30 min. paskaitas, o kitas 30 min. skirsime klausimams – atsakymams. Paskaitas moderuos gydytoja G. Anglickienė ir gydytoja rezidentė R. Razvadovskė, paskaitų temos bus papildomos pagal poreikį. Įtraukiant pacientus numatome bendradarbiauti su NVC Pacientų taryba. Labai lauksime pacientų, besigydančių MOC, atsiliepimų, pageidavimų, pasiūlymų. Mums labai rūpi atgalinis ryšys, kas žmogui labiausiai aktualu. Na, o geras žodis tik paskatins mus dirbti dar geriau“, – pasakė gydytoja onkologė chemoterapeutė G. Anglickienė. Strateginė kryptis – orientacija į pacientą Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, laikydamas šį startuojantį projektą labai svarbiu, pasiūlė įtraukti DUK skyrelį. “Paciento ir gydytojo santykiai, jų bendravimo lygis dar nėra toks, kokio norėtume. Augame kaip tauta, kaip bendruomenė. Ryšys tarp gydytojo ir paciento buvo per daug išnaudojamas politikų, tad pasitikėjimo tarp pacientų ir medikų lygmens, kurį matome Vakarų Europos šalyse, dar tikrai nesame pasiekę Lietuvoje. Labai dėkoju  MOC už puikią iniciatyvą, labai į pacientus ir, be abejo, į gydytojus nukreiptą projektą”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Doc. dr. Pečeliūnas pristatė NVC strategines kryptis, kuriose NVC neapsiriboja Lietuva, o juda į priekį. “Mūsų pagrindiniai veiklos principai yra orientacija į pacientą, lyderystė mokslo tyrimų bei studijų srityje ir tarptautiškumas”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Šalutinių reiškinių valdymą pacientai įvardijo kaip tobulintiną Pacientų tarybos pirmininkė Neringa Čiakienė pristatė vasario mėnesį POLA atliktos apklausos rezultatus apie pacientų ir jų artimųjų patirtis bei poreikius onkologinės ligos kelyje. Apklausos duomenimis, joje dalyvavo 5700 respondentų, iš kurių beveik pusė – Nacionalinio vėžio centro pacientai. N. Čiakienė pažymėjo, kad apklausa padeda aiškiau matyti, kuriuose paciento kelio etapuose sistema jau veikia sklandžiai, o kur dar reikia ieškoti sprendimų. “Apklausos rezultatai rodo, kad aktyvaus gydymo etape paslaugų kokybę gerai ir labai gerai vertina net 85 proc. pacientų. Vis dėlto respondentai kaip vieną iš trijų svarbiausių tobulintinų sričių išskyrė simptomų ir šalutinių reiškinių valdymą gydymo metu, kas labai gražiai dera su posėdžio pradžioje aptarta Toksiškumo mokyklos iniciatyva”, – pasakė N. Čiakienė. Kitos dvi prioritetinės sritys, kurioms pacientai prašo skirti daugiau dėmesio – paciento patirties gerinimas diagnozavimo etape ir gydymo laukimo laikotarpyje. Šiuose etapuose pacientai labiausiai akcentuoja laiko faktoriaus svarbą, nori greitesnio proceso ir kalba apie empatijos ir komunikacijos svarbą. Kaip vienas iš tobulintinų aspektų išskirtas onkologinės ligos diagnozės įvardijimo momentas – kad tai nebūtų pasakoma telefonu, kad žodžių parinkimui ir paciento palaikymui būtų skiriamas specifinis dėmesys ir didesnis jautrumas. Kalbant apie tobulintinus aspektus aktyvaus gydymo metu – akcentuotas pacientų noras didesniam aiškumui apie tai, kur kreiptis iškilus klausimams ar problemoms gydymo metu,  kokios paslaugos priklauso nemokamai ir norui būti labiau įtrauktiems į sprendimus dėl gydymo. Stebėsenos ir ilgalaikės priežiūros etapas yra vienas tų, kur pacientai susiduria su daugiau iššūkių, akcentuodami aiškumo svarbą dėl reikalingų tyrimų ir konsultacijų periodiškumo, poreikį patogesnei registracijai ir galimybę ligos atsinaujinimo atveju greitai patekti pas specialistą per „žaliąjį koridorių“.

Kovo 2 d. įvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos delegacijos vizitas – už apvalaus stalo diskutavo ministrė Raminta Popovienė, viceministrė Regina Valutytė, ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus, mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, ministrės patarėja komunikacijai Eglė Šepetytė, Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė, NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, NVI Mokslo tarybos pirmininkė doc. dr. Giedrė Smailytė, NVI darbuotojai: prof. Kęstutis Sužiedėlis, prof. Vitalijus Karabanovas, dr. Edita Baltruškevičienė, doc. dr. Audrius Dulskas, dr. Jonas Venius, dr. Tadas Žvirblis. Ministrė Raminta Popovienė atvirai džiaugėsi, jog ilgai planuotas vizitas įvyko. „Iš NVI seniai turėjome kvietimą atvykti ir susipažinti su institutu, išgirsti apie tam tikras situcijas ar problematiką, sužinoti, kuo gyvenate. Norime plačiau susipažinti su Jūsų veikla ir drauge galvoti apie ateitį. Ministerijai yra svarbūs ir darbai, kuriuos jūs atliekate. Tai mokslo darbai, kurie vėliau tarnauja žmonėms, tad iš esmės nekylia jokių klausimų dėl čia dirbančių žmonių reikalingumo, svarbumo“, – pasakė ministrė Raminta Popovienė. Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, pristatydamas NVI veiklas ir ateities viziją, apžvelgė Santaros slėnio biomedicinos įstaigų miestelį, čia dirbančius mokslo centrus, pristatė onkologinių paslaugų teikimo sistemą VU Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio centre, kuriame integruota ir tęsiama NVI klinikinė veikla. „Vystant onkologijos sistemą  NVC bendradarbiavimas su NVI yra gyvybiškai svarbus – tik bendra NVC ir NVI veikla padeda įgyvendinti Lietuvai reikšmingus strateginius tikslus onkologijos srityje. Pagal 2021 m. patvirtintą Europos Komisijos planą „Europa nugali vėžį“, iki 2030 m. Europoje turi būti sukurtas visapusiškų vėžio centrų tinklas. Konsolidavus VU Santaros klinikų, VU ir NVI pajėgumus šiuo metu atitinkame visapusiško vėžio centro kriterijus. Svarbūs išlieka su mokslu susiję kriterijai – klinikinių tyrimų apimtys, aukšto indekso mokslo publikacijų skaičius, tyrimų biudžetas. Vienas iš esminių visapusiško vėžio centro kriterijų  – klinikos ir mokslo integravimas. Ir mes kartu to siekiame, kadangi šiuolaikinis gydymas be mokslo, be klinikinių tyrimų tiesiog neįmanomas.  Santaros slėnyje turime didžiulę Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas ir mokslo centrus: VU Medicinos mokslo centrą, Nacionalinį vėžio institutą ir Inovatyvios medicinos centrą. Šiuose centruose – šalia 8 tūkst. darbuotojų turinčios universiteto ligoninės, ateityje turėtų gimti labai daug mokslinės produkcijos, kuri tiesiogiai būtų naudinga mūsų pacientams.  Veikia onkologijos mokslo ir mokymo taryba, kuri patvirtino onkologijos mokslo sričių strategiją,  apimančią Vilniaus universiteto, VU Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto tikslo įgyvendinimą tapti visapusišku vėžio centru. Europos mastu mes esame didelis vėžio centras – teikiame kompleksines paslaugas, esame lyderiai – didžiausias Europoje kamieninių ląstelių transplantacijos centras, CAR-T akademinis centras, antras pagal dydį Lietuvoje,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVI ir NVC vadovo, sukurtas NVI ir NVC bendradarbiavimo ir  NVI mokslinės veiklos administravimo modelis užtikrina mokslinės produkcijos kūrimo ir mokslinių veiklų tęstinumą, sukurtas ir toliau vystomas naujos kartos vėžio registras, kuris užtikrina duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, onkologinių ligų epidemiologinę stebėseną, mokslo onkologijos srityje vystymą. Siekdami sustiprinti laboratorijų veiklos efektyvumą, inicijavome atvirą diskusiją dėl NVI struktūros pertvarkymo ir integracijos į Vilniaus universitetą. Mūsų tikslas – užtikrinti didesnį organizacinį lankstumą ir pritraukti aukšto lygio intelektinį potencialą,“ – teigė  doc. dr. V. Pečeliūnas. Pasak NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovo prof. K. Sužiedėlio, vidinėse diskusijose buvo keliamas klausimas ne apie tai, jungtis ar nesijungti prie Vilniaus universiteto, bet daugiau apie tai, kokiomis sąlygomis prisijungti prie Vilniaus universiteto. „Kaip direktorius ir minėjo, visas šis didelis procesas – klinikinės dalies perdavimas VU Santaros klinikoms, buvo pradėtas tam, kad mes sukurtume Visapusišką vėžio centrą. Buvo idėja bandyti NVI augti savarankiškai, NVI imti kaip pagrindą visapusiško vėžio centro sukūrimui. Tačiau yra reikalavimai, mes akivaizdžiai supratome, jog vieni šito negalėsime padaryti. Todėl buvo pritarta sprendimui dėl NVI klinikinės veiklos integracijos į Santaros klinikas. Suprantame, kad NVI veiklos apimtis yra nekonkurencinga tarptautiniu mastu. Svarstymai NVI integruoti į  VU ir visiems kartu susibūrus kurti visapusišką vėžio centrą ir yra tęstinumas visų pradėtų darbų. Tačiau labai svarbu išlaikyti ryšį tarp buvusių klinikų, kad prisijungus prie VU nenutrūktų santykis su NVC“, – pasakė prof. K. Sužiedėlis. NVI ir NVC vadovas pabrėžė, jog reorganizuojant NVI būtini ir LR Seimo, Vyriausybės, Vilniaus universiteto, ministerijų sprendimai. Mūsų tikslas – sukurti stiprią, konsoliduotą onkologijos sistemą, visapusišką vėžio centrą, užtikrinantį aukščiausio lygio mokslą, diagnostiką ir gydymą. Pasak Vilmos Srogės, Europos komisijos plane „Europa nugali vėžį“, visuose Europos vėžio institutų asociacijos vykdomos akreditacijos reikalavimuose įtvirtinta labai aiški klinikinė ir mokslinė integracija. „Kadangi NVI reorganizavimas galimas tik keičiant įstatyminį reguliavimą, o institutas veikia tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos reguliavimo srityse, efektyvią ir tvarią klinikinės veiklos ir mokslo integraciją bei šiose srityse veikiančių įstaigų bendradarbiavimo sistemos sukūrimą būtų galima įgyvendinti keičiant Nacionalinio vėžio instituto įstatymą, kuriame būtų numatyti šios sistemos veikimo pagrindai, “ – pasakė NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė. Po išsamios diskusijos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė apsilankė NVI laboratorijose – Genetinių tyrimų, Biomedicininės fizikos ir Biobanke.

Nacionaliniame vėžio centre ir Nacionaliniame vėžio institute lankėsi Vokietijos politinės ir verslo delegacijos atstovai iš Vokietijos federalinės žemės Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos. Delegacija buvo lydima net dviejų ministrų – Ekonomikos, darbo ir turizmo dr. Wolfgang Blank bei Sveikatos, sporto ir socialinės apsaugos Stefanie Drese. Vokietijos delegacijoje dalyvavo 9 atstovai iš minėtų misterijų bei Rostoko, Schwerino, Greifsvaldo universitetų, universiteto klinikų bei privačių klinikų. Delegacijos iš Vokietijos tikslas – susipažinti su NVI ir NVC veikla ir siekti užmegzti ryšius, kurie galėtų išsivystyti į tarptautinius projektus. NVC ir NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė Visapusiško vėžio centro vystymo viziją ir planus, mokslo ir praktikos svarbą, svarbiausias NVC ir Santaros klinikų vykdomas veiklas, parodė Santaros slėnio struktūrą. Dr. Edita Baltruškevičienė pristatė NVC ir NVI vykdomus klinikinius tyrimus. Dr. Jonas Venius kalbėjo apie teranostiką kaip apie onkologinės klinikos inovaciją. Vokietijos sveikatos politikai, universitetų ir universitetų bei privačių klinikų atstovai domėjosi Nacionalinio vėžio centro, Santaros slėnio įstaigų, integruota klinikų ir mokslo centrų veikla. Po šilto susitikimo ir pokalbių didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje kolegos iš Vokietijos lankėsi NVC Diagnostinės onkologijos ir Radiacinės onkologijos centruose.

Burna – viena iš nedaugelio kūno sričių, kurią galime stebėti patys, tačiau būtent čia neretai vystosi liga, apie kurią galvojame mažiausiai – burnos vėžys. Burnos vėžio mėnuo kviečia atkreipti dėmesį į, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingus pokyčius: negyjančias žaizdeles, kraujavimą, diskomfortą ar gleivinės pakitimus. Specialistai pabrėžia, kad šių požymių ignoravimas ir delsimas kreiptis pagalbos išlieka viena dažniausių klaidų, lemiančių sudėtingesnį gydymą ir didesnį poveikį gyvenimo kokybei. Svarbu žinoti ir tai, kad burnos vėžys nėra „tik vyresnio amžiaus žmonių liga“. Jis gali paliesti kiekvieną – nepriklausomai nuo amžiaus, ypač jei yra žalingų įpročių ar ilgalaikė burnos gleivinės trauma. Tačiau lygiai taip pat svarbu žinoti ir kitą tiesą: anksti nustatytas burnos vėžys šiandien dažnai yra sėkmingai gydomas, o šiuolaikinė medicina siūlo sprendimus, leidžiančius ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Šioje publikacijoje – trijų patyrusių gydytojų įžvalgos iš kasdienės praktikos: nuo pirmųjų, dažnai ignoruojamų simptomų iki gydymo realybės, paciento emocijų ir didžiulių medicinos proveržių, vykstančių Lietuvoje. Savo patirtimi dalijasi specialistės iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialų – Nacionalinio vėžio centro ir Žalgirio klinikos – įstaigų, kuriose burnos vėžys diagnozuojamas ir gydomas kasdien. Ši publikacija skirta tam, kad padrąsintų: stebėti save, laiku kreiptis pagalbos ir žinoti, jog net ir susidūrus su sunkia diagnoze, žmogus šiandien nėra paliekamas vienas. Apie tai kalba specialistės, diagnozuojančios ir gydančios burnos vėžiu sergančius pacientus: VUL Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro gydytojos: veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė, Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė ir Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. „Burnos vėžys dažnai prasideda nuo, atrodytų, visai nekaltos žaizdelės. Tačiau būtent šis „nekaltumas“ ir tampa didžiausia apgaule, dėl kurios žmonės per ilgai delsia kreiptis į specialistus“, – sako Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių skyriaus vedėja, burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė. Pasak gydytojos, didžiausią įtarimą visada turėtų kelti bet koks pakitimas burnoje, kuris negyja ilgiau nei dvi savaites – nesvarbu, ar tai žaizdelė, ar skausmingas, kraujuojantis darinys. Būtent dvi savaitės yra ta riba, per kurią dažniausiai sugyja paprastas stomatitas ar uždegimas, kartais net ir be gydymo. Jei pokytis išlieka ilgiau, tai jau signalas, kad būtina pasitikrinti. „Ilgiau kaip dvi savaites negyjanti žaizdelė burnoje – tai tas ženklas, kurio ignoruoti negalima“, – pabrėžia gydytoja. Kuriose burnos vietose vėžys vystosi dažniausiai? Dažniausiai burnos vėžys vystosi liežuvio šonuose ir užpakalinėje jo dalyje, taip pat paliežuvio srityje. Šios vietos yra itin jautrios nuolatinei traumai, kuri, pasak specialistės, yra vienas svarbiausių provokuojančių veiksnių, ypač vyresniame amžiuje: „ Aštrus nulūžęs dantis, nekokybiška restauracija ar nepatogus protezas gali nuolat dirginti gleivinę ir sudaryti palankias sąlygas piktybiniams pakitimams atsirasti“, – aiškina burnos chirurgė dr. R. Rastenienė. Vis dėlto didžiausia problema išlieka uždelstas kreipimasis. Burnos chirurgė dr. R. Rastenienė pabrėžia, kad burnos augliai auga ypač greitai – kartais vos per kelis mėnesius jų dydis gali padvigubėti. „Kuo didesnis auglys, tuo sudėtingesnis ir labiau traumuojantis tampa gydymas. Todėl delsimas – tai pati didžiausia skriauda, kurią žmogus gali sau padaryti“, – sako burnos chirurgė. Pacientai dažnai painioja onkologinius požymius su paprastu uždegimu: išopėjimu, kraujavimu ar skausmu. Tačiau šie simptomai būdingi tiek uždegimui, tiek prasidedančiam vėžiui, todėl vien tik savijauta neleidžia daryti išvadų. Net ir patyręs specialistas, pasak gydytojos, gali tik įtarti, bet ne diagnozuoti vien „iš akies“: „Patyrusio specialisto akis gali tik įtarti, bet nepatyręs žmogus pats niekada neatskirs“, – pabrėžia ji. Dar viena skaudi realybė – burnos vėžys itin retai nustatomas profilaktinių patikrinimų metu. Pasaulyje tai sudaro vos apie 10 procentų atvejų, o Lietuvoje – tikėtina, dar mažiau. Daugiau nei 70 procentų pacientų kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda skausmas, kraujavimas ar sutrinka kramtymas ir kalba. Tokiais atvejais liga dažnai jau būna pažengusi – III arba IV stadijos. „Burna yra ta vieta, kur vėžį būtų galima pastebėti labai anksti, jei žmonės reguliariai lankytųsi profilaktiniuose patikrinimuose“, – apgailestauja gydytoja. Neretai žmonės galvoja, kad burnos vėžys – vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau, pasak dr. R. Rastenienės, jis gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, ypač turintiems žalingų įpročių: rūkymas, elektroninės cigaretės, gausus alkoholio vartojimas, prasta burnos higiena ir nuolatinė gleivinės trauma reikšmingai didina riziką. Gydytoja ragina žmones patiems stebėti savo burnos sveikatą: atkreipti dėmesį į gleivinės spalvos ar konsistencijos pokyčius, iškilimus, grublėtumą, balkšvas nenusivalančias apnašas ar bet kokias negyjančias opas. Net jei nėra skausmo, tokie pakitimai turėtų būti parodyti specialistui.. Diagnozė, paliečianti ne tik kūną, bet ir emocijas Burnos vėžio diagnozė žmogui dažniausiai ateina ne tik kaip medicininė žinia, bet ir kaip emocinis sukrėtimas. Pasak Nacionalinio vėžio centrogydytojos veido ir žandikaulių chirurgės Otilijos Kutanovaitės, pirmasis vizitas daugeliui pacientų būna lydimas nerimo, baimės ir nežinios: „Vien pats žodis „vėžys“ žmonėms kelia didžiulį susirūpinimą. Jie bijo ne tik blogų naujienų, bet ir sunkaus gydymo, blogos savijautos, nerimauja dėl darbo, ateities“, – sako gydytoja. Dažnas pacientas, pasak jos, lygina save su artimųjų ar pažįstamų patirtimis, kurios ne visuomet buvo sėkmingos. Todėl gydytojai visuomet skatina į vizitus atvykti ne vieniems – artimo žmogaus buvimas padeda lengviau priimti informaciją ir sprendimus. Individualus ir komandinis gydymo kelias Burnos vėžio gydymas šiandien yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, kuriame itin svarbus komandinis darbas. Nacionalinio vėžio centro Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienam pacientui parenkama individualiai, įvertinus ligos išplitimą ir bendrą žmogaus būklę: „Gydymo sprendimai priimami daugiadalykės komandos susirinkimuose – kartu su pacientu aptariame, koks gydymas jam būtų tinkamiausias“, – aiškina gydytoja. Geriausi išgyvenamumo, gyvenimo be ligos ir gyvenimo kokybės rezultatai, pasak specialistės, pasiekiami tuomet, kai gydymą galima pradėti nuo radikalios operacijos, kartu atliekant ir vienmomentę rekonstrukciją. Dažnai po chirurginės operacijos taikomas ir spindulinis gydymas, neretai prireikia sisteminio gydymo – chemoterapijos, imunoterapijos ar biologinės terapijos. Didelis privalumas pacientams – galimybė visą gydymą gauti vienoje įstaigoje, nuosekliai ir laiku. Ankstyva diagnostika – lemiamas sėkmės veiksnys Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę, išlieka ligos stadija diagnozės metu. Gydytoja veido ir žandikaulių chirurgėO. Kutanovaitė atvirai sako – ankstyvos ir pažengusios ligos gydymo galimybės ženkliai skiriasi: „Nustačius I stadijos burnos vėžį, penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 95 procentus. IV stadijos jis gali kristi iki 20–40 procentų“, – pabrėžia gydytoja. Kuo ilgiau žmogus delsia kreiptis, tuo labiau jis išsenka fiziškai: