Gintė Ambrazevičiūtė

Motinos dienos proga Nacionalinis vėžio centras tradiciškai pakvietė pasikalbėti apie moterų onkologinę sveikatą. Gyvenimo kokybės išsaugojimas – vienas iš itin svarbių šiuolaikiniam onkologiniam pacientui kylančių klausimų. Todėl Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Jaunų moterų sveikatos išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo“ dėmesys buvo skiriamas ne tik onkoginekologinio vėžio gydymui, bet ir tokioms temoms, kaip lytiškumo, vaisingumo, hormoninės funkcijos išsaugojimui sergant šiomis ligomis.   Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, ši konferencija yra itin prasminga savo temomis – kalbame ne tik apie ginekologinio vėžio gydymą, bet ir pacienčių gyvenimo kokybę, vaisingumo išsaugojimą. „Kaip ir girdėjote, Santaros slėnyje įvyko pokyčiai. Konsolidavus Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų onkologijos klinikinę veiklą turime Nacionalinį vėžio centrą. Turime ir Nacionalinį vėžio institutą, kuris yra onkologijos mokslinė įstaiga ir su kuria mes bendradarbiaujame. Nuo pat metų pradžios pagrindinis mūsų tikslas buvo veiklos tęstinumas. Viena iš tęstinumo sričių buvo mūsų organizuojamų konferencijų kiekis. Jų anksčiau būdavo apie 15 per metus ir labai džiaugiuosi, kad šiemet skaičius išliko panašus. Labai dėkoju šios konferencijos organizatoriams iš Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Klaipėdos universiteto ligoninei ir kolegoms iš kitų institucijų, kurie dalyvauja šiame renginyje, prisideda prie jo organizavimo ir padeda kartu skleisti informaciją apie onkologiją. Pats esu hematologas. Nuo pat 2004 metų, kai dirbu šioje srityje, susidurdavau su daugybe klausimų iš pacienčių, jų artimųjų, šeimos narių, kaip išsaugoti vaisingumą susirgus vėžiu. Antra tema – pakaitinė hormonų terapija. Esu labai dėkingas profesorei Žanai Bumbulienei, su kuria daug bendravome šiais klausimais, suteikėme pagalbą daugybei hematologijos pacienčių. Esu labai dėkingas Santaros klinikų Vaisingumo centrui už tai, kad žmonėms suteikia vilties po labai intensyvaus onkologinių ligų gydymo. Daugelis šalių šiuo metų tvirtina nacionalines vėžio strategijas. Vienas iš tikslų yra eliminuoti gimdos kaklelio vėžį. Nemanau, kad tai yra utopija – kai kurios šalys labai sėkmingai žengia šia kryptimi. Mes Lietuvoje šiuo metu taip pat ruošiame naują vėžio kontrolės programą. Neabejoju, kad gimdos kaklelio vėžio eliminacija bus iškelta kaip vienas iš tikslų. Taigi, ši konferencija turi labai daug prasmės. Joje kalbama ir daugybę kitų labai svarbių temų, kurios aktualios jums. Dar kartą labai dėkoju organizatoriams, lektoriams ir linkiu labai produktyvios dienos,“- apie šios konferencijos svarbą kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. Onkoginekologiniu vėžiu serga vis jaunesnės moterys Anot vienos iš konferencijos organizatorių, Nacionalinio vėžio centro gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič, konferencija organizuoti nuspręsta dėl jaunėjančio onkoginekologinių pacienčių amžiaus. Jos susiduria ir su daugybe kitų problemų – vaisingumo išsaugojjimu, gyvenimo kokybės užtikrinimu. „Mintis organizuoti šią konferenciją kilo iš poreikio – ginekologinio vėžio daugėja tarp jaunų moterų. Susirgusios jaunos moterys susiduria su dar daugiau iššūkių. Žinome, kad pasaulyje moterys pradėjo gimdyti vėliau. Neretai onkologiniai susirgimai diagnozuojami moterims, kurios dar nėra gimdžiusios. Tada turime spręsti ir šią problemą. Turime taikyti nestandartinį gydymą, kad išsaugotume vaisingumą. Po tam tikro gydymo atsiranda hormoninių sutrikimų. Pašalinus kiaušides, moteris netenka hormoninės funkcijos. O tai yra didelė problema. Tai turi įtakos ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir kaulų retėjimui, širdies-kraujagyslių ligų išsivystymui, ankstyvai menopauzei Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Vienas mūsų pagrindinių tikslų yra pasiekti ligos remisiją. Tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į pacientės gyvenimo kokybės išsaugojimą, moters lūkesčius. O gyvenimo kokybė kiekvienai moteriai yra skirtinga. Tai gali būti pakankamas fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas, kita moteris, nors ir turėdama vaikų, ateityje norėtų susilaukti daugiau palikuonių. Todėl gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Be abejo, visada turime išaiškinti pacientei, kokios yra galimos nestandartinio gydymo rizikos. Ir suteikti pasirinkimo teisę. Mano manymu, labai svarbu, kad pacientė būtų informuota apie galimas gydymo galimybes. Be galo svarbi yra emocinė, psichologinė parama – tiek nustačius diagnozę, tiek gydymo eigoje. Labai svarbu, kad ligos kelyje kartu su moterimi dalyvautų jos šeima, artimieji ar draugai. Sužinojus onkologinės ligos diagnozę, labai sudėtinga tai priimti, kyla daug įvairių minčių, jausmų. Juk visi žinome, kol tai nepaliečia mūsų, negali būti 100 procentų empatiškas. Niekada nepamiršiu mano jaunos pacientės frazės: „Galima išoperuoti naviką, bet kaip visa tai išmesti iš savo minčių?“ Šios pacientės atvejis buvo labai sėkmingas, nes navikas buvo aptiktas tik kelių milimetrų. Ši moteris išsaugojo vaisingumą, turi galimybių susilaukti vaikų, šiandien nėra ligos atkryčio, ji jaučiasi puikiai. Bet psichologiškai jai dar sunku. Todėl pacientei labai svarbu kalbėtis su gydytojais, psichologais, artimais žmonėmis. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja jaunų, ginekologiniu vėžiu sergančių pacienčių, yra pagerėjusi ligos diagnostika. Tuo mes džiaugiamės, anksčiau aptinkame navikus. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, kita priežastis yra nutukimas. Tai rizikos faktorius, kuris tikimybę susirgti šia liga padidina iki 4 kartų. Šiuo metu pasaulyje turime nutukimo pandemiją. Manoma, kad iki 2050 metų su nutukimu ar antsvoriu susidurs apie 60 proc. visos populiacijos. Esant nutukimui, organizme atsiranda per daug estrogenų ir tada užsiveda mechanizmai, kurie gali lemti gimdos kūno vėžio išsivystymą. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, Lietuvos statistika nėra gera. Sergamumas ir mirtingumas vis dar yra labai aukštas. Prevencinėje patikros programoje dalyvauja per mažai moterų, nuo ŽPV skiepijamasi per mažai. Visa laimė, kad prieš kelis metus pradėti skiepyti ir berniukai. Todėl reikalinga visuotinė, lyčiai neutrali vakcinacija. Kiaušidžių vėžį lemia genetiniai faktoriai. Šią ligą dažniau nustatome jaunoms moterims, kadangi sirgo jų mamos. Todėl šią ligą galime aptikti jauname amžiuje. Gali būti atliekamos profilaktinės operacijos,“ – apie konferencijos svarbą ir dabartines onkoginekologinio vėžio tendencijas pasakoja dr. D. Žilovič. Konferencijoje daug diskutuota apie pacienčių lytiškumo ir vaisingumo išsaugojimą Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės radioterapeutės Violetos Nevulis-Obuchovskos teigimu, labai svarbu, kad gydytojai su paciente atvirai kalbėtų apie tokius svarbius gyvenimo kokybės klausimus, kaip lytiškumo ir hormoninės funkcijos išsaugojimą. „Kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžio gydymą – spindulinė terapija yra gydymo standartas. Nors nauji vaistai, imunoterapija ženkliai gerina rezultatus, medikamentinį gydymą būtina derinti su spinduline terapija. Kai pacientė atvyksta pirmai gydytojo onkologo radioterapeuto konsultacijai ir planuojame gydymą, paaiškiname pacientei gydymo eigą, trukmę, kam reikia pasiruošti. Tai labai svarbu, kad pacientė galėtų planuoti asmeninį gyvenimą. Taip pat detaliai paaiškiname apie ūmines ir vėlyvąsias reakcijas po chemospindulinio gydymo. Jei pacientę nuramini per pirmą konsultaciją, tai yra didelė investicija į tolimesnį bendradarbiavimą su paciente. Tai lemia gerus gydymo rezultatus. Kartu su paciente per ligos kelią einame su lūkesčiu, kad ji pasveiks. Tai

Į penktąją tradicinę konferenciją „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“ susirinkę beveik trys šimtai dalyvių ir pagrindiniai šios srities ekspertai iš didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų aptarė naujienas, įdomesnius klinikinius atvejus, pasidalijo patirtimi. Mokslo pažangos atnešamų inovacijų odos vėžio ir melanomos srityje yra daug, dėl esminio proveržio gydyme ženkliai ilgėja onkologinių pacientų gyvenimo trukmė, gydant išplitusį vėžį skiriama imunoterapija bei biologinė terapija, labai ištobulėjo lokalūs gydymai, taip pat ateina daug kitų svarbių inovacijų. Vienas iš prioritetinių sveikatos priežiūros vadybos uždavinių – sklandus paciento kelias ir gydymo prieinamumas. Visų pastangų tikslas – užtikrinti sklandų pacientų kelią Sveikindamas tradicinės konferencijos „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“ dalyvius Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas priminė, jog odos vėžys yra dažniausias vėžys statistinėje lentelėje. „Vertinant odos vėžio statistikos duomenis ir skaičiuojant  kartu su melanomos atvejais, šie vežiai yra patys dažniausi visame pasaulyje. Daugiadalykiškumas šioje vėžio diagnostikos ir gydymo srityje taip pat yra labai svarbus: pacientų gydyme dalyvauja iš tiesų labai daug specialistų. Pradedant nuo šeimos gydytojų ir dermatologų, paslaugas teikia chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai, prie šių pacientų gydymo prisideda skubios pagalbos specialistai. Šiandien atsiranda dar vienas terminas – visapusiškumas. Mes, kaip Nacionalinis vėžio centras drauge su NVI ir kartu su Santaros klinikomis ir Vilniaus universitetu siekiame tapti visapusišku vėžio centru ir kalbėdami apie medicinos įstaigą, technologijas, mokymą, gydymą, turime prioritetinį tikslą – užtikrinti sklandų paciento kelią. Integravimas visų specialistų, visos daugiadalykės komandos siekiant suteikti aukščiausios kokybės paslaugas yra šiandien esminis uždavinys. Labai svarbus uždavinys sveikatos priežiūros vadybai – prieinamumas. Daug kalbame apie ateinančias svarbias inovacijas, jau turime ląstelinių terapijų patvirtinimą JAV, nepaprastai reikšmingos radioterapijos inovacijos, į diagnostiką plačiu mastu ateina dirbtinis intelektas. Linkėdamas produktyvios konferencijos tikiu, jos šiandien gautos žinios užtikrins sklandesnį darbą, aukštesnę kokybę, padės įgyvendinti pagrindinius mums tenkančius iššūkius,“ – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Konferencija dedikuota akies melanomai Konferencijos organizatorė Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, jog konferencija svarbi keliais aspektais. „Tai jau penktoji šios tematikos konferencija per pastarąjį dešimtmetį, organizuojama kas dveji metai. Kai pradėjome, turėjome tikslą sukviesti visus specialistus, kurie dalyvauja diagnozuojant ir gydant  odos vėžį bei visų rūšių melanomas ir pasidalinti patirtimi. Lyderystės tada ėmėsi Nacionalinis vėžio institutas, šiuo metu organizatoriai – Nacionalinis vėžio centras su Santaros klinikomis, Kauno klinikos, Vilniaus universitetas, jungiasi Klaipėdos universiteto klinikos gydytojai. Konferencija skirta pasidalinti naujienomis ir patirtimi. Labai džiugu pabrėžti, kad ši konferencija yra multidiscipliniška“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Pasak konferencijos organizatorės, šių konferencijų proveržį paskatino ir mokslo pažanga, ir ateinančios naujos gydymo  galimybės. „Prieš 20 metų mes turėjome labai ribotas šių vėžių gydymo galimybes, tik senoji chemoterapija buvo taikoma išplitusiai ligai gydyti.  Dabar turime ženklų proveržį gydyme, kalbu apie išplitusio vėžio medikamentinį gydymą, imunoterapijos bei biologinės terapijos atėjimą, labai ištobulėjo lokalūs gydymai. Tad natūralu, kad šios konferencijos sutraukia visus specialistus – dermatologus, chirurgus, oftalmologus, chemoterapeutus, radioterapeutus, radiologus, patologus. Šių metų konferencija dedikuota vienai problemai – aktyviau kalbėjome apie uvealinės, akies dangalų melanomos diagnostikos ir gydymo naujienas, aptartos retos ligos istorijos. Dalyvavo gausi oftalmologų komanda tiek iš Santaros klinikų, tiek iš Kauno klinikų. Kitos  sesijos buvo skirtos odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijoms, klinikinių tyrimų klausimams“, – sako doc. dr. B. Brasiūnienė. Konferenciją pagyvino Klinikinių atvejų ir dermatoskopijos vaizdų viktorina, kurią vedė VUL Santaros klinikų gydytojas J. Arasimavičius. Aktyviai vyko Pacientų forumas Per konferenciją įvyko specialus forumas pacientams – „Oda ir liga per vasarą“. Aktyviai dalyvavo POLA ir draugijos „Kraujas“ atstovai: sergantieji ir jų artimieji. „Stovime ant vasaros slenksčio, tad gausu aktualių klausimų ne tik odos vėžio ir melanomos aspektu, bet ir gyvensenos požiūriu kitomis onkologinėmis ligomis ir kraujo ligomis sergantiems pacientams. Labai svarbu, kad ateinant vasarai pacientai išgirstų atsakymus iš pirmų lūpų. Mes juk pradedame gyventi keičiantis klimatui, saulės aktyvumas didėja ir mes turime mokyti pacientus visais įmanomais kanalais, kaip apsisaugoti nuo UVS. Vasarą reikia būtinai žiūrėti UVS indeksą, ne tik oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Ką daryti su bėrimais? Ir daugybė kitų klausimų. Turime pacientų, kurie gydomi dėl kitų lokalizacijų vėžio ir kuriems kaip šalutinis gydymo poveikis atsiranda odos pakitimų“ – sako Pacientų forumą moderavusi doc. dr. B. Brasiūnienė. Pacientai tikrai turėjo klausimų, pora valandų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dermatologai atsakinėjo į pacientų klausimus – Tadas Raudonis iš VUL Santaros klinikų, Jolanta Česienė iš Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Rūta Gencevičienė iš Lietuvos dermatologų draugijos. Dalyvavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.