2025 gegužės

Neįprasti atrodytų asmeninėje psichoterapijoje naudojami metodai – pasakų ir miško terapijos. „Pasakos padeda ir suaugusiesiems nusiraminti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, atrasti prasmę, atpažinti simbolius, pažadinti vaizduotę ir kūrybiškumą“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) psichologė Gertrūda Klimavičiūtė-Dvilevič. O miško terapiją NVC gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė pristato kaip moksliškai pagrįstą sveikatinimo metodiką ir kartu meną. „Šios terapijos metu žmogus mokosi, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir užmegzti gyvą ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi“, – sako dr. G. Bulotienė. Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis,  todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą. „Poreikis pasakoms taip pat atsispindi per pomėgį fantastiniam literatūros žanrui, mitams ir legendoms. Kadangi pasakų terapija nėra savarankiškas, atskirai nuo asmeninės psichoterapijos veikiantis metodas, galima teigti, kad ji nėra plačiai taikoma kaip atskira praktika onkologiniams pacientams. Visgi individualių terapinių procesų metu, ypač analitinės psichoterapijos kontekste, psichoterapeutai gali naudoti pasakų terapijos elementus kaip papildomą priemonę, pritaikytą konkretaus paciento poreikiams. Todėl pasakų terapija dažniau taikoma integruotai ir individualiai, o ne kaip atskira terapijos forma. Svarbu nepainioti pasakų terapijos su biblioterapija”, – sako G. Klimavičiūtė-Dvilevič. Pasakų terapija apjungia meną ir psichoterapiją Psichologė įvardija pasakų terapiją, kaip gilų psichoterapijos metodą, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. „Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Pasakų terapija yra neatsiejama asmeninės terapijos dalis, kuri leidžia rasti naujus požiūrius bei sprendimo būdus. Šis metodas neapsiriboja vien tik vaikais – jis naudingas ir suaugusiems, padedantis ugdyti emocinį intelektą, psichologinį atsparumą bei geriau pažinti save. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą. Dažnai taikomi kūrybiniai metodai, tokie, kaip piešimas, rašymas ar vaidinimas, kurie padeda giliau įsijausti į pasakos temą.Taigi, pasakų terapija – tai meno ir psichologijos sintezė, kuri padeda asmeniui per archetipinius vaizdinius ir simbolius pažinti savo vidinį pasaulį, augti ir transformuotis“, – sako psichologė. Pasakų terapija sergant vėžiu Ne paslaptis, jog sergant onkologine liga, dažnai susiduriama ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su daugybe jausmų – baime, liūdesiu, pykčiu, vienatve. „Kartais sunku apie tai kalbėti su artimaisiais ar net suprasti, kas vyksta viduje. Tokiais atvejais gali padėti pasakų terapija – tai vienas iš būdų psichologiškai sustiprėti. Psichologas kartu su pacientu naudoja senas istorijas, kuriose veikėjai įveikia išbandymus, kovoja su drakonais, keliauja per pavojus, kaip veidrodį – per jas galima pažvelgti į savo jausmus ir sunkumus. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivaizduoti savo ligą kaip drakoną – gąsdinantį, stiprų, bet nugalimą. O save – kaip pasakos herojų, kuris, nors ir bijo, vis tiek eina pirmyn. Patirtys iš pasakų gali padėti ir realiame gyvenime rasti praėjimo kelius susidūrus su gyvenimo iššūkiais, įveikti sunkumus bei patikėti savimi savo vidine jėga. Tradicinėse pasakose dažnai susiduriama su gėrio ir blogio kova – herojai įveikia įvairius iššūkius, išmoksta svarbių pamokų. Neigiami išgyvenimai pasakose leidžia mums saugiai susidurti su sunkumais ir įveikti juos simboliškai. Tai tarsi treniruotė mūsų vidiniam aš“, – aiškina G. Klimavičiūtė-Dvilevič.  Mažėja nerimas, grįžta vidinė ramybė Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį. „Vienas iš tyrimų parodė, kad pacientai, dalyvavę pasakų terapijos užsiėmimuose, po kelių susitikimų jautėsi ramesni, drąsiau kalbėjo apie savo ligą ir sakė, jog atrado naują stiprybę savyje. Ši terapija nėra sudėtinga – jos metu gali būti skaitoma pasaka, kuri primena tai, ką išgyvena pacientas. Kartais žmogus pats sukuria savo istoriją arba ją nupiešia. Svarbiausia tai, kad šios pasakos padeda saugiai kalbėti apie dalykus, kuriuos sunku įvardyti tiesiai, o pasakų terapija gali būti veiksminga priemonė onkologiniams pacientams, padedanti jiems įveikti baimes ir rasti vidinę stiprybę kovojant su liga”, – sako psichologė. Psichologas padeda pamatyti ir spręsti savo problemas Pasakų terapijoje dažnai remiamasi psichoanalizės principais, ypač Karl Gustav Jung analitine psichologija. Pasakų terapija naudoja pasakas kaip simbolines istorijas, kurios padeda atskleisti ir suprasti pasąmoninius jausmus, konfliktus bei vidines problemas. Per pasaką žmogus mokosi pažinti save, atpažinti ir identifikuoti savo jausmus. Psichologas padeda pažvelgti į pasaką kitaip – užduoda klausimus, skatina pamąstyti, ką pasakos veikėjų patirtys reiškia asmeniškai. „Taip galima pamatyti savo problemas iš naujos perspektyvos, suprasti jas giliau ir atrasti naujus sprendimus. Taip vyksta vidinis augimas – lyg mokymasis gyventi su sunkumais, o ne juos slėpti. Per pasaką galima įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi ir rasti vidinę ramybę, kurios kartais gyvenime taip reikia. Todėl pasakų skaitymas kartu su psichologu – tai ne tik istorija, bet ir kelias į geresnį supratimą apie save ir gyvenimą“, – sako psichologė. Skaitydami ar klausydamiesi pasakų, apmąstydami jų prasmę, žmonės gali patys atrasti daug naudingų dalykų apie save, bet gali sutrukdyti gynybos mechanizmai, kitaip  tariant psichikos saugikliai, kurie bus kliūtis tam tikriems atradimams. „Norint gauti tikrai gilų ir saugų emocinį poveikį, labai rekomenduojama dirbti su specialistu.  Specialistas padeda geriau suprasti, ką pasakos simboliai reiškia konkrečioje situacijoje, užduoda svarbius klausimus ir palaiko žmogų sunkiose emocijose. Taigi, nors savarankiškas pasakų skaitymas yra gera pradžia, darbas su specialistu leidžia pasiekti daug giliau ir rasti tikrai veiksmingus sprendimus“, – sako psichologė G. Klimavičiūtė-Dvilevič. Miško terapijos nauda: sveikiems ir pacientams Miško terapija arba miško maudynės – tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė: „Miško terapija gali būti asmeniškai atliekama veikla arba gali būti specialisto lydimas terapinis pasivaikščiojimas, miško aplinkoje atliekant fizinių ir psichologinių pratimų derinį. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.   Moksliniais tyrimais

Nacionalinio vėžio centro bėgimo klubo nariai praėjusį šeštadienį, gegužės 24 d., dalyvavo didžiausiame sostinės pavasario renginyje Vilniaus pusmaratonyje. Bėgikams nesutrukdė gana prastas oras – tikrai ne pavasariška šiluma, lietus. Nugalėjo ryžtas ir entuziazmas, pasikrauta tiek emociškai, tiek ir sustiprinta fizinė sveikata. O ką jau kalbėti apie geros nuotaikos užtaisą, bendruomeninės komandinės dvasios ugdymą. Neabejotina nauda kiekvienam ne tik pajudėti gryname ore, bet ir stiprinti sveikatą, gerą nuotaiką bei komandinę dvasią!  “Ačiū visiems kolegoms, kurie net vėsią ir lietingą šeštadienio popietę pasiryžo skirti aktyviai veiklai ir dalyvavo Vilniaus pusmaratonyje. Smagu, jog vis prisijungia naujų kolegų, o anksčiau jau dalyvavę nepraranda entuziazmo. Rugsėjį laukia Vilniaus maratonas, todėl linkiu kiekvienam rasti laiko ir noro ruoštis bei aktyviai dalyvauti”, – sako bėgimo klubo vadovas dr. Juras Kišonas. Bėgti sostinės gatvėmis iš viso buvo užsiregistravę 5330 dalyvių.

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pirmadienį vyko informacinės sklaidos renginys „Krūties vėžio prevencija: svarbiausia laiku atlikti patikras“, kurį inicijavo pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Pirmosios ponios globojamame renginyje dalyvavo Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos bei iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ atstovės, diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai, Lietuvos savivaldybių merai bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, nacionalinė ir regioninė žiniasklaida. Pirmosios ponios žodžiais, šiandienos renginys yra proga padėkoti tiems, kurie nuolat dirba ties tuo, kas veiksminga saugant ir didinant laiko, sveikatos bei gyvybės vertę visuomenėse – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Dėkojame kiekvienam, kuris plėtoja konkrečius visuomenės gerovės, visų pirma žmonių sveikatos, stiprinimo procesus atokiausiuose Lietuvos regionuose, mažindami visų rūšių socialinę atskirtį. Dėkojame tiems, kurie ne tik apmąsto gerąsias tarptautines praktikas, bet ir, permąstę regionų vystymo aspektu probleminius klausimus, žengia toliau. Konstruktyviais, inovatyviais sprendimais įveikia sisteminius ir taikomuosius iššūkius regionuose, paverčia juos sėkmingais darbais ir apčiuopiamais rezultatais dėl kiekvieno žmogaus, o krūties vėžio prevencijos atveju – dėl kiekvienos moters sveikatos išsaugojimo, giliai suvokdami jos vaidmenį demokratizacijos, šeimos ir visuomenės klestėjimo procesuose“, – kalbėjo D. Nausėdienė. Pirmoji ponia akcentavo, jog krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Reali pagalba moters sveikatinimui stiprina jos vaidmenį, ateities perspektyvas ir yra svarbi kuriant sveiką ir stiprią valstybę. O valstybė yra stipri tiek, kiek stiprus ir sveikas yra kiekvienas visuomenės narys. Pirmoji ponia taip pat pabrėžė laiku pateikiamos informacijos apie ligą, žinių apie galimus jos prevencijos būdus svarbą, patikimos informacijos prieinamumo kiekvienam Lietuvos piliečiui ir pilietei apimties didinimo bei paslaugų pasiekiamumo kiekvienai Lietuvos moteriai ir jų kokybės gerinimo būtinybę. „Kasmet Lietuvoje 1 700 moterų diagnozuojamas krūties vėžys. Keli šimtai moterų kasmet pralaimi kovą su šia liga. Ši diagnozė yra ne tik viena dažniausių moterų vėžio formų, bet ir ženkli su vėžiu susijusio mirtingumo priežastis. Krūties vėžys, be abejo, sunkiausias yra pacientei, bet neišvengiamai paliečia ir neigiamai veikia visą moters šeimą“, – teigė D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, tam, kad vėžio diagnozė nesugriautų gyvenimo pagrindų, kiekvienas iš mūsų gali imtis veiksmų, siekdamas sumažinti žalą ir kuo anksčiau nustatyti ligą. „Raginkime visas moteris pasidomėti rizikos veiksniais. Kvieskime pasikalbėti su savo gydytojais apie individualias grėsmes, aktyviai domėtis ir dalyvauti rekomenduojamuose prevenciniuose tyrimuose ir bendruosiuose profilaktiniuose patikrinimuose. Raginu suvokti, kad būtent laiku atliekama patikra ir ankstyva diagnozė gali išgelbėti Jūsų gyvybę bei sveikatą. Ankstyva diagnozė ženkliai didina teigiamų gydymo rezultatų tikimybę“, – sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia atkreipė dėmesį į tai, jog prevencinės programos amžiaus grupės praplėtimas – ypač svarbus valstybės politikos pokytis. Nuo 2025 m. nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Tai atveria kelią papildomai daugiau nei 180 tūkstančių moterų profilaktiškai pasitikrinti. Valstybės finansuojama programa, suteikianti galimybę kas dvejus metus atlikti mamogramą, – tai, ko praleisti neturi nė viena tikslinės amžiaus grupės moteris. Šiais metais tokia valstybės finansuojama galimybė garantuota daugiau nei 600 tūkstančių moterų, tačiau pasitikrina mažiau nei pusė. Pirmoji ponia akcentavo savivaldybių vaidmenį ir indėlį, ragino ieškoti efektyvių būdų, kaip žinia apie prevencines patikras galėtų greičiau ir tiksliau pasiekti moteris atokiausiuose šalies kampeliuose, kaip įveikti logistines kliūtis, juolab kad Lietuvoje yra gerųjų pavyzdžių. D. Nausėdienė dėkojo ligoninių vadovams, medikams, sveikatos biurų specialistams už nuoširdų, sunkų darbą ir pakvietė juos dirbti proaktyviai. „Būtina siekti maksimalios pažangos įgyvendinant prevencijos programas, nes per daug lietuvių žino, ką reiškia prarasti motiną, žmoną, dukrą, seserį ar kitą mylimą žmogų dėl krūties vėžio. Pasaulio medicinos moksliniai tyrimai greitina pažangą diagnozuojant ir gydant krūties vėžį, todėl didėja galimybės gerinti išgyvenamumą dėl šios ligos. Labai svarbu, kad Lietuvos moterys taip pat turėtų galimybę pasinaudoti mokslinės pažangos sėkmės vaisiais. Tam kritiškai būtinas prieinamumas prie inovatyvaus gydymo ir inovatyvių vaistų“, – kalbėjo D. Nausėdienė, pridūrusi, jog modernus gydymas turi būti ne prabanga, bet visuotinė kiekvienos moters teisė ir galimybė. Pirmoji ponia dar kartą pakvietė medikus, visuomenines organizacijas, Vyriausybės ir savivaldybių institucijas, įmones, mokslo tyrimų centrus ir kitas suinteresuotas grupes didinti informuotumą apie tai, ką Lietuvos moterys gali padaryti, kad užkirstų kelią krūties vėžiui. Specialistų ekspertų įžvalgos Renginyje vyko specialistų – ekspertų iš pagrindinių universitetinių Lietuvos ligoninių diskusija, kurioje dalyvavo doc. dr. Valdas Pečeliūnas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas,  prof. Elona Juozaitytė, dr. Jurgita Ušinskienė, dr. Daiva Gudavičienė, dr. Rūta Briedienė. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas neabejoja, jog kiekvienos moters rūpestis savimi kartu yra ir rūpestis savo artimaisiais, tačiau profilaktinėje patikroje dalyvauja tik pusė moterų, kurioms reikėtų pasitikrinti. “Nedalyvavimo priežasčių daug, tačiau, ar užtenka informacijos ir komunikacijos? Neabejotinai šiuo metu tai ir yra aktualiausia problema. Valstybės mastu yra padaryta labai daug dalykų. Pirmiausia – užtikrinta finansavimas, nupirkta įranga. Teisėkūra sutvarkyta, lyderystė užtikrinta. Visiškai aišku, kas ką daro. Įstaigos pasiruošę, valstybė viską apmoka, bet žmonės neateina. Ką tai reiškia? Mes per metus turėtume patikrinti daugiau nei 100 tūkstančių daugiau moterų. Tai reiškia, kad neateina toks tikslinės žmonių grupės skaičius. Kitaip tariant, tai daugiau nei 800 anksti nenustatytų navikų. Ir tai reiškia bent 500 ankstyvesnių mirčių. Jeigu ši žinutė pasiektų visus žmones, tikiu, kad ji būtų tiek įtaigi, kad tikrai padėtų žmonėms įveikti baimes ir akcentuotų ankstyvo pasitkrinimo naudą, kuri svarbi visai šeimai, artimiesiems. Manau, kad tai leistų išgelbėti šimtus moterų. Šiandien svarbiausias dalykas yra viešinimas, žmonių baimių mažinimas, perspektyvų išaiškinimas. Lietuvoje 38 įstaigos, kurios atlieka mamografines paslaugas. Tikrai visose apskrityse, ir tikrai visose savivaldybėse“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Doc. dr. Rūta Briedienė, remdamasi klinikinės praktikos patirtimi, teigė, jog baimių tikrintis tikrai yra daug. „Tokių istorijų mes girdime labai daug – įstaigos baimė, ligos baimė, baimė, kad gal su manimi nepagarbiai elgsis. Moterys bijo, kokios bus pasekmės, kas bus po to? Įdomu tai, kad tik pusė iš centralizuotai pakviestų moterų atvyko pasitikrinti. Bandyta apklausti, kokios neatvykimo priežastys? Iš atsiliepusių 80 proc. atsakė paprastai – “nenoriu”. Neaiškino nieko daugiau. Žinoma, buvo moterų, kurios dėl negalios neatvyko, dėl to, kad gyvena užsienyje, kad lankosi kitoje gydymo įstaigoje. Būtų įdomu paanalizuoti atsakymą „nenoriu“ – pasakė doc. dr. R. Briedienė. Dr. Jurgita Ušinskienė pritarė kolegoms, kad komunikacija labai svarbi visos Lietuvos mastu. „Būtinai reikia pasistengti, kad visos moterys, kurioms reikia pasitikrinti, suprastų, kodėl joms reikia tikrintis, kaip atliekamas tyrimas? Mums reikia suprasti ir tą moterį, kuri galvoja labai paprastai: esu sveika, nieko blogo nejaučiu, man nėra blogai,

Nacionaliniame vėžio centre nuosekliai  kuriama jaukesnė aplinka pacientams ir darbuotojams: susirinkusi bendruomenė pasveikino Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kolektyvą gavus naują modernią erdvę – kineziterapijos salę. Naujoje salėje savo sveikatą gerins ir pacientai, ir NVC darbuotojai. Iškilmingame naujos salės atidarymo renginyje NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, jog daromas didelis žingsnis į visapusišką paciento priežiūrą. „Reabilitacija, judesys yra be galo svarbus veiksnys pacientui sveikstant. Mūsų sąlygos reabilitacijai tikrai nebuvo pakankamos, jau keli metai galvojome ir planavome gerinti šią infrastruktūrą. Šiandien labai džiaugiuosi, kad mes, kaip įstaiga stilingai ir gražiai praturėjome ir esame pasiruošę savo pacientams suteikti geresnę paslaugą. Šios dienos proga norėčiau įteikti labai simbolinę dovaną – Dalios Skunčikaitės tapybos darbą, kuris vadinasi „Judėjimas“. Tikiuosi, kad savo kasdieniu darbu įprasminsite šitą kūrinį“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Direktorius padėkojo visiems, prisidėjusiems prie salės sutvarkymo. „Visiems – didelis ačiū. Labai svarbu, kad ši infrastruktūra tarnaus ne vien pacientams, tikimės, kad šia sale, čia esančiomis galimybėmis norės ir galės pasinaudoti mūsų darbuotojai, taip prisidėdami prie savo sveikatinimo, judesio. Kai pats judi, šiek tiek lengviau patarti ir pacientams“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius. „Noriu pasveikinti visą reabilitacijos skyrių su puikios salės atsiradimu, kur bus visos galimybės dirbti pagal medicininės reabilitacijos standartus. Dėkoju Ryčiui Motiejūnui su visa komanda, kuris jau tris metus gvildeno šitą projektą  nuo to momento, kai šiose patalpose dar dirbo archyvas, stovėjo stelažai. Dėkui ir Veronikai Mickevičienei, kurios pastangų dėka ši patalpa buvo atlaisvinta, o archyvui surasta kita vieta. Mūsų onkologiniai pacientai turės tikrai daugiau erdvės, gerės sveikimo laikotarpis, jie greičiau grįš į normalų gyvenimą. Dėkoju už Jūsų visų pagalbą ir linkiu gero darbo“, – pasakė dr. M. Kinčius. Pasak Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos Silvijos Strupienės, mankšta yra viena iš labai vertingų žmogaus psichoemocinės būklės gerinimo priemonių. „Ne tik psichologo pagalba, bet ir judesys labai kelia nuotaiką, nes išsiskiria endorfinai, kurie gerina apetitą, miegą. Juk sėdėjimas ar gulėjimas ant sofutės nepadeda geram miegui. O pasimankštinimas, aktyvavimas visų organizmo sistemų padeda ir gerai papietauti, ir išsimiegoti. Žinoma, aš pati jaučiuosi šiek tiek chuliganiškai: jūs dirbote, o aš skinu vaisius tik neseniai prisijungusi prie NVC kolektyvo. Pasidžiaugti noriu ir dėl darbuotojų. Jeigu jie gerai dirbo neturėdami sąlygų, tai dabar dirbs dar geriau. O išloš, žinoma, pacientai. Juk tik laimingas darbuotojas daro laimingais mūsų pacientus“, –  pasakė Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Silvija Strupienė. Pasak S. Strupienės, pagaliau skyriaus kolektyvas turės ne tik puikią salę, kur labai geros sąlygos darbui, bet turės ir poilsiui skirtą kampelį, kuriame galės patogiai atsipūsti, pavalgyti. „Mes turėsime kur susirinkti. Gera kolektyvo dvasia reabilitacijoje yra labai svarbu. Mes visi turime bendrauti, kolektyviškai pasitarti ir nešti judėjimo džiaugsmą žmonėms. Tad ačiū visiems“, – pasakė S. Strupienė. Kineziterapijos salė bus ta vieta, kur galės ateiti į užsiėmimus NVC bendruomenės nariai. „Kviesime į užsiėmimus ir kolegas, galvojame organizuoti grupes pagal išankstinius užsirašymus. Jums reikės pasiskambinti ir užsiregistruoti. Vienu metu šioje salėje tilps 10 žmonių. Žiūrėsime kiek bus norinčių, užsiėmimai truks apie pusvalandį. Informaciją apie užsiėmimus paskelbsime intranete“, – pažadėjo S. Strupienė. Nacionalinime vėžio centre ir toliau galvojama apie esamų erdvių pritaikymą jaukiam laiko praleidimui palydėjus savo artimą į procedūras ar konsultaciją, planuojami naujų erdvių formatai: baigiama įrengti terasą jaukiam pasisėdėjimui ties pagrindiniu įėjimu, numatyti tylos kambariai lankytojams ir darbuotojams, centriniame vestibiulyje ramiam atokvėpiui įrengtos instaliacijos smėlyje.