„Pas ginekologą lankydavausi tikrai ne kasmet. Negeri pojūčiai, atsiradęs skausmas privertė nueiti pasitikrinti, o gydytoja nepaleido manęs pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai“, – sako Evelina Ž. Ne kiekvienam vėžiui galime užbėgti už akių, o gimdos kaklelio piktybinis navikas tikrai neišsivystys, jeigu atrasime ikivėžinius pakitimus ir juos išgydysime. Jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma prevencinės patikros programa, o sausio paskutinę savaitę minime Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Nacionalinio vėžio centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič tikisi, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) padės suvaldyti šios ligos grėsmes, o moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus.
Būtinai įveikite baimę
„Pajutau, kad kažkas negerai, po to tiesiog ėmiau justi skausmą, ypač per lytinius santykius, maudimą dubens srityje, pasirodydavo kraujas. Visa tai privertė nueiti pasitikrinti. Eiti nebijojau, buvo kita baimė – kad gali būti per vėlu.
Noriu aiškiai pasakyti viena – visi žmonės bijo dėl vienos ar kitos priežasties. Bet reikia įsivertinti riziką – kas yra geriau, o kas – blogiau. Kreipiausi į ginekologą, pasakė, kad gimdoje yra polipų. Padarė tyrimą dėl ŽPV – jis buvo teigiamas, nustatytas ŽPV 16 tipas, kuris ilgainiui gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Gavau siuntimą pas onkoginekologą ir patekau pas gydytoją dr. Dianą Žilovič, kuri ir atliko operaciją dėl polipų, tyrė gimdos kaklelį, po to atliko kolposkopiją. Nuostabi gydytoja, svarbiausia, manęs nepaleido pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai.
Labai pasitikėjau gydytoja. Nuo pirmos minutės labai tikėjau. Žinoma, įdėti savo pastangų taip pat reikėjo nemažai. Į psichologus nesikreipiau. Buvo nerimo, bet atradau būdą per šitą ligą – meditaciją, kvėpavimo terapiją. Sakyčiau, pagrindinis dalykas – tikėjimas. Juk ką įdėsi, taip ir bus.
Noriu pasakyti kitoms moterims, jeigu jaučiate kažką negero, eikite pas gydytojus. Jeigu manote, kad po konsultacijos ar operacijos jums nėra gerai, prašykite papildomų tyrimų“, – papasakojo savo istoriją Evelina Ž.
Per dvidešimt metų naujų atvejų sumažėjo beveik dvigubai
Nuo beveik šešių šimtų naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų 2004 m., kai buvo pradėta vykdyti prevencinės patikros programa, naujų atvejų skaičius sumažėjo iki 366, diagnozuotų 2023 m. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis beveik 5,5 tūkstančio moterų gyvena su šia liga, vadinasi, yra sugrįžusios į savo darbus, veiklas, šeimą, socialinę aplinką. Tačiau iki tikslo, kurio siekia ne viena Europos šalis – išbraukti gimdos kaklelio vėžį iš ligų sąrašo, Lietuvai dar toli.
Gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič sako, jog minėti skaičiai rodo, kad gerėja diagnostika, daugėja anksti nustatomų atvejų ir ilgėja išgyvenamumas, tačiau išlieka viena svarbi problema – kaip prisikviesti moteris patikrai ir kuo anksčiau diagnozuoti ikivėžinius pakitimus. „Tikimės, kad didėjantis mergaičių (nuo 11 m.) ir berniukų (nuo 11 m.) vakcinavimas nuo žmogaus papilomos viruso ilgainiui padės suvaldyti gimdos kaklelio vėžio grėsmes, o moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus“, – sako dr. D. Žilovič.
Pasak specialistės, prevencinės patikros programa nuolat tobulinama – diegiami pažangesni tyrimo metodai, atnaujinami algoritmai, siekiama patogesnio ir aiškesnio moterų kvietimo patikrai, tačiau programos sėkmė vis dar labai priklauso nuo pačių moterų sprendimo joje dalyvauti.
Klausiame gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič: Kodėl jaunos moterys vis dar nepasinaudoja galimybėmis užbėgti už akių gimdos kaklelio vėžiui? Juk gimdos kaklelio vėžys – jaunų moterų liga.
Dažniausiai GKV nustatomas moterims nuo 35 iki 50 metų, tačiau susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali ir jaunesnės nei 30 metų, ir vyresnės nei 60 metų moterys. Ši liga yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios galima išvengti – efektyvi pirminė (vakcinacija) ir antrinė profilaktika (gimdos kaklelio prevencinė programa) leidžia išvengti >90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Norint sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumą ir mirtingumą būtinas reguliarus ir tęstinis dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje bei vakcinacija nuo ŽPV.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų atsiradimą, yra persistuojanti aukštos rizikos ŽPV infekcija. Svarbu suprasti, kad pati infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir gali ilgus metus tyliai veikti organizme. Būtent todėl daugelis jaunų moterų klaidingai mano, jog ši liga jų neliečia – juk nėra nei skausmo, nei akivaizdžių negalavimų. Tokie simptomai kaip kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių bei menopauzėje, vandeningos išskyros, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pilvo skausmai ir kiti simptomai, deja, dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.
Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, per ikivėžinius pakitimus, kuriuos laiku nustačius galima visiškai išgydyti ir užkirsti kelią ligai. Kai kurios moterys vengia profilaktinių patikrų bijodamos nemalonaus tyrimo ar galimos blogos žinios. Taip pat trūksta aiškios informacijos, supratimo, kodėl svarbūs reguliarūs citologiniai ar ŽPV tyrimai, ir ką reiškia jų rezultatai. Egzistuoja nepagrįsti mitai apie ŽPV vakciną, nors ji yra saugi, veiksminga ir rekomenduojama ne tik paauglėms, bet ir jaunoms moterims, net jei lytinis gyvenimas jau pradėtas.
Nemokama profilaktinė patikra ir vakcinavimas – ką reikėtų moterims apie tai žinoti? Kokios žinutės čia būtų svarbiausios?
Pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra pagrindiniai būdai sumažinti šios ligos riziką.
Pirminė prevencija yra nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – ŽPV. Pagrindinė priemonė – vakcinacija nuo ŽPV. Optimaliausias laikas skiepams yra iki pirmųjų lytinių santykių, nes tuomet vakcina yra efektyviausia. Vis dėlto vakcinacija yra patvirtinta ir moterims iki 45 metų – individualiais atvejais, įvertinus galimą naudą ir riziką bei pasikonsultavus su gydytoju, skiepytis galima ir vyresniame amžiuje.
Antrinė prevencija – tai reguliari moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas yra ne nustatyti patį vėžį, o anksti aptikti gimdos kaklelio priešvėžinius pakitimus ir juos laiku pašalinti.
Nuo 25 iki 35 metų moterims kas trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas. Nuo 35 iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas, o nustačius aukštos rizikos ŽPV, papildomai atliekamas PAP tyrimas.
Svarbu pabrėžti, kad vakcinacija nepakeičia profilaktinės patikros. Net ir pasiskiepijus, reguliari patikra išlieka būtina, nes tik šių priemonių derinys užtikrina veiksmingiausią gimdos kaklelio vėžio prevenciją.
Nuoširdžiai raginu visas moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nepamiršti kelio pas ginekologą – profilaktiškai pasitikrinti reikėtų kas metus.
Ligos gydymas – kompleksinis. Kokiais atvejais siūlomas chirurginis gydymas, ar visada taikomas ir chemospindulinis? Skirtingo amžiaus moterys turi nevienodus lūkesčius – reprodukcinio amžiaus moterys, jei dar neturi susilaukusios vaikučių, klausia, kaip išsaugoti vaisingumą?
Nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę, kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai daugiadalykės komisijos aptarimo metu. Komisiją sudaro gydytojai akušeriai ginekologai, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gydytojas radiologas ir kiti, pagal poreikį įtraukiami specialistai. Parenkant gydymo taktiką atsižvelgiama į ligos stadiją, naviko dydį, histologinį tipą, pacientės amžių bei norą išsaugoti vaisingumą.
Jaunoms moterims, siekiančioms išsaugoti vaisingumą, kai navikas yra labai mažas ir kliniškai nematomas, esant galimybei taikomas tausojantis chirurginis gydymas – gimdos kaklelio konizacija. Tai pakitusių gimdos kaklelio audinių pašalinimo operacija, dažniausiai atliekama naudojant specialią elektros kilpą. Kai navikas jau matomas akimi, tačiau neišplitęs už gimdos kaklelio ribų, kai kurioms atrinktoms pacientėms vaisingumą išsaugoti galima atliekant radikalią trachelektomiją. Šios operacijos metu pašalinamas gimdos kaklelis, aplinkiniai audiniai ir dubens limfmazgiai, išsaugant gimdos kūną, taip sudarant galimybę ateityje pastoti ir išnešioti vaiką.
Nustačius ankstyvą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir kai moteris neturi planų išsaugoti vaisingumą atsižvelgiant į naviko dydį, stadiją dažniausiai taikomas operacinis gydymas, gimdos su kakleliu pašalinimo operacija arba radikali histerektomija, kurios metu pašalinama gimda su kakleliu bei aplinkiniais audiniais, viršutine makšties dalimi bei dubens limfmazgiais. Tais atvejais, kai gimdos kaklelio navikas yra didesnis nei 4 cm arba liga yra išplitusi už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nenustatyta, taikomas spindulinis gydymas, dažnai derinamas su chemoterapija. Tokiais atvejais chirurginis gydymas jau nebetaikomas, nes radikaliai pašalinti naviką neįmanoma.
Ar gali susirgti besilaukianti moteris? Ką tada daryti?
Vėžys nėštumo metu yra retas, tačiau iš visų navikų gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausių piktybinių navikų, diagnozuojamų nėštumo metu. Nėščiųjų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, priežiūra yra individualizuojama, o gydymo taktika aptariama daugiadisciplininės komisijos posėdyje, aktyviai įtraukiant pačią pacientę. Visais atvejais, planuojant gydymo strategiją, vertinamas rizikos ir naudos santykis tiek nėščiajai, tiek vaisiui, sprendžiama, ar gydymą galima atidėti iki gimdymo, ar jis turi būti taikomas nėštumo metu. Jei pacientė pageidauja tęsti nėštumą, siekiama užtikrinti maksimalų moters ir būsimo naujagimio saugumą. Esant invaziniam gimdos kaklelio vėžiui, nėštumas dažniausiai užbaigiamas atliekant cezario pjūvio operaciją. Gimdos kaklelio vėžys nėštumo metu gali būti gydomas chirurginiu būdu, taikant chemoterapiją, o išskirtiniais atvejais – ir spindulinę terapiją.
Ačiū už pokalbį.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-01-20
