Kovo 9 d. įvykusiame Nacionalinio vėžio centro (NVC) Pacientų tarybos posėdyje Medikamentinės onkologijos centro (MOC) vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pristatė Vėžio gydymo toksiškumo valdymo projektą. NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė NVC veiklos strategiją ir pacientų vaidmenį ją įgyvendinant, o Pacientų tarybos pirmininkė Neringa Čiakienė analizavo POLA atliktos apklausos apie pacientų ir jų artimųjų patirtis onkologinės ligos kelyje rezultatus.
Pasak doc. dr. B. Brasiūnienės, onkologijoje situacija keičiasi dėl gydymo prieinamumo gerėjimo, dėl to, kad daugėja kompensuojamų vaistų, o pacientams reikia dviejų dalykų: gyventi ilgiau ir kokybiškai. „Kodėl pradedame kalbėti apie toksiškumą? Visuose pažangiuose vėžio centruose šiandien kalbama apie gyvenimo kokybę, apie tą paciento kelio etapą, kai jis gauna medikamentinį gydymą ir vėliau – po jo. Toksiškumo mokykla – šių dienų, naujų vėžio terapijų padiktuotas projektas, kurio esmė – paciento gydymo saugumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimas kelyje, susijusiame su medikamentine vėžio terapija. Projektas skirtas ir personalui – gydytojams, slaugytojoms. Tai didžiulis kompleksas priemonių, iš kurių kai ką jau turime ir naudojamės – tai paciento dienynas, mokymai.
Vėžio gydymo toksiškumo valdymo tikslas – paciento kelio, susijusio su medikamentine vėžio terapija, gydymo saugumo ir gyvenimo kokybės užtikrinimas. Projektas apima mokymus personalui, edukacinių skaidrių holuose demonstravimą, informaciją dienos stacionaro paciento dienyne, Toksiškumo mokyklą pacientams. Svarbi MOC toksiškumo valdymo komanda, siekiame, kad įsitrauktų pacientai.
Labai svarbu mokymai personalui – gydytojams ir slaugytojoms, konferencijos Lietuvoje ir tarptautinės stažuotės, klinikiniai tyrimai, ES projektai, taip pat NVC įgyvendinami geros praktikos standartai. Vyksta mūsų kolegos mokytis į užsienio vėžio centrus, dalyvaujame kartu su pacientų organizacija ES projekte. Labai rūpi, kaip labiau įtraukti pacientus į dar vis nepopuliarius klinikinius tyrimus.
Toksiškumo valdymo komandos darbo tikslas – medikamentinio vėžio gydymo sukeltų pašalinių reiškinių savalaikė kontrolė. Naujos terapijos, tiek imunoterapija, tiek jos deriniai sukelia naujas komplikacijas, tai gali būti plaučiai, endokrininė sistema, kur mums reikia specifinių žinių. Per 10-20 min. trunkančią chemoterapeuto konsultaciją neužtenka laiko išspręsti šioms problemoms. Matydamas III – IV laipsnio toksiškumą gydytojas iš karto informuoja komandą dėl specifinio šių reiškinių gydymo. Kad pasiektume išsikelto tikslo, turime identifikuoti sunkaus laipsnio medikamentinio vėžio gydymo sukeltas komplikacijas, teikti konsultacijas gydančiam onkologui dėl tyrimų ir gydymo taktikos, organizuoti gydymą stacionare, vykdyti toksinių reiškinių registrą, analizę, teikti siūlymus MOC komandai dėl gydymo toksiškumo valdymo optimizavimo. Tai būtų didžiulis palengvinimas personalui kokybiškai teikiant paslaugas, kompleksiškai gydant komplikacijas.
Yra parengtos edukacinės skaidrės Dienos stacionaro holuose – juose pateikiama aktuali lengvai įsimenama ir nesudėtingai suprantama informacija. Norime išnaudoti savo skyriaus monitorius. Esame parengę mini informaciją, ką daryti sukarščiavus, suviduriavus, atsiradus kitiems šalutiniams reiškiniams.
Svarbi informacija pateikiama paciento dienyne – reikalingų specialistų kontaktai, telefonų numeriai, informacija apie pirmą pagalbą pasireiškus gydymo toksiškumui, informacija apie Toksiškumo mokyklą. Viskas, ko gali prisireikti pacientui medikamentinio gydymo metu“, – pasakė doc. dr. B. Brasiūnienė.
Pristatydama naują formatą – Toksiškumo mokyklą, gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė pabrėžė, jog labai svarbu komanda – gydytojai, Viešųjų ryšių skyrius, įsitraukimas Pacientų tarybos, kuri, tikimasi, teiks pastabas ir pasiūlymus. „Planuojame kas mėnesį organizuoti paskaitas, kurios vyks tiek gyvai, tiek bus transliuojamos nuotoliu, kad galėtų prisijungti pacientai iš visos Lietuvos. Bus fiksuota ta pati kiekvieno mėnesio savaitės diena. Nuolatinė vieta – NVC didžioji prof. K. Pelčaro salė. NVC ir kviestiniai lektoriai skaitys 30 min. paskaitas, o kitas 30 min. skirsime klausimams – atsakymams. Paskaitas moderuos gydytoja G. Anglickienė ir gydytoja rezidentė R. Razvadovskė, paskaitų temos bus papildomos pagal poreikį. Įtraukiant pacientus numatome bendradarbiauti su NVC Pacientų taryba. Labai lauksime pacientų, besigydančių MOC, atsiliepimų, pageidavimų, pasiūlymų. Mums labai rūpi atgalinis ryšys, kas žmogui labiausiai aktualu. Na, o geras žodis tik paskatins mus dirbti dar geriau“, – pasakė gydytoja onkologė chemoterapeutė G. Anglickienė.
Strateginė kryptis – orientacija į pacientą
Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, laikydamas šį startuojantį projektą labai svarbiu, pasiūlė įtraukti DUK skyrelį. “Paciento ir gydytojo santykiai, jų bendravimo lygis dar nėra toks, kokio norėtume. Augame kaip tauta, kaip bendruomenė. Ryšys tarp gydytojo ir paciento buvo per daug išnaudojamas politikų, tad pasitikėjimo tarp pacientų ir medikų lygmens, kurį matome Vakarų Europos šalyse, dar tikrai nesame pasiekę Lietuvoje. Labai dėkoju MOC už puikią iniciatyvą, labai į pacientus ir, be abejo, į gydytojus nukreiptą projektą”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Doc. dr. Pečeliūnas pristatė NVC strategines kryptis, kuriose NVC neapsiriboja Lietuva, o juda į priekį. “Mūsų pagrindiniai veiklos principai yra orientacija į pacientą, lyderystė mokslo tyrimų bei studijų srityje ir tarptautiškumas”, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Šalutinių reiškinių valdymą pacientai įvardijo kaip tobulintiną
Pacientų tarybos pirmininkė Neringa Čiakienė pristatė vasario mėnesį POLA atliktos apklausos rezultatus apie pacientų ir jų artimųjų patirtis bei poreikius onkologinės ligos kelyje. Apklausos duomenimis, joje dalyvavo 5700 respondentų, iš kurių beveik pusė – Nacionalinio vėžio centro pacientai.
N. Čiakienė pažymėjo, kad apklausa padeda aiškiau matyti, kuriuose paciento kelio etapuose sistema jau veikia sklandžiai, o kur dar reikia ieškoti sprendimų. “Apklausos rezultatai rodo, kad aktyvaus gydymo etape paslaugų kokybę gerai ir labai gerai vertina net 85 proc. pacientų. Vis dėlto respondentai kaip vieną iš trijų svarbiausių tobulintinų sričių išskyrė simptomų ir šalutinių reiškinių valdymą gydymo metu, kas labai gražiai dera su posėdžio pradžioje aptarta Toksiškumo mokyklos iniciatyva”, – pasakė N. Čiakienė.
Kitos dvi prioritetinės sritys, kurioms pacientai prašo skirti daugiau dėmesio – paciento patirties gerinimas diagnozavimo etape ir gydymo laukimo laikotarpyje. Šiuose etapuose pacientai labiausiai akcentuoja laiko faktoriaus svarbą, nori greitesnio proceso ir kalba apie empatijos ir komunikacijos svarbą. Kaip vienas iš tobulintinų aspektų išskirtas onkologinės ligos diagnozės įvardijimo momentas – kad tai nebūtų pasakoma telefonu, kad žodžių parinkimui ir paciento palaikymui būtų skiriamas specifinis dėmesys ir didesnis jautrumas.
Kalbant apie tobulintinus aspektus aktyvaus gydymo metu – akcentuotas pacientų noras didesniam aiškumui apie tai, kur kreiptis iškilus klausimams ar problemoms gydymo metu, kokios paslaugos priklauso nemokamai ir norui būti labiau įtrauktiems į sprendimus dėl gydymo.
Stebėsenos ir ilgalaikės priežiūros etapas yra vienas tų, kur pacientai susiduria su daugiau iššūkių, akcentuodami aiškumo svarbą dėl reikalingų tyrimų ir konsultacijų periodiškumo, poreikį patogesnei registracijai ir galimybę ligos atsinaujinimo atveju greitai patekti pas specialistą per „žaliąjį koridorių“.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-03-10
