Kovo 2 d. įvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos delegacijos vizitas – už apvalaus stalo diskutavo ministrė Raminta Popovienė, viceministrė Regina Valutytė, ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus, mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, ministrės patarėja komunikacijai Eglė Šepetytė, Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė, NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė, NVI Mokslo tarybos pirmininkė doc. dr. Giedrė Smailytė, NVI darbuotojai: prof. Kęstutis Sužiedėlis, prof. Vitalijus Karabanovas, dr. Edita Baltruškevičienė, doc. dr. Audrius Dulskas, dr. Jonas Venius, dr. Tadas Žvirblis.
Ministrė Raminta Popovienė atvirai džiaugėsi, jog ilgai planuotas vizitas įvyko. „Iš NVI seniai turėjome kvietimą atvykti ir susipažinti su institutu, išgirsti apie tam tikras situcijas ar problematiką, sužinoti, kuo gyvenate. Norime plačiau susipažinti su Jūsų veikla ir drauge galvoti apie ateitį. Ministerijai yra svarbūs ir darbai, kuriuos jūs atliekate. Tai mokslo darbai, kurie vėliau tarnauja žmonėms, tad iš esmės nekylia jokių klausimų dėl čia dirbančių žmonių reikalingumo, svarbumo“, – pasakė ministrė Raminta Popovienė.
Doc. dr. Valdas Pečeliūnas, pristatydamas NVI veiklas ir ateities viziją, apžvelgė Santaros slėnio biomedicinos įstaigų miestelį, čia dirbančius mokslo centrus, pristatė onkologinių paslaugų teikimo sistemą VU Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio centre, kuriame integruota ir tęsiama NVI klinikinė veikla.
„Vystant onkologijos sistemą NVC bendradarbiavimas su NVI yra gyvybiškai svarbus – tik bendra NVC ir NVI veikla padeda įgyvendinti Lietuvai reikšmingus strateginius tikslus onkologijos srityje. Pagal 2021 m. patvirtintą Europos Komisijos planą „Europa nugali vėžį“, iki 2030 m. Europoje turi būti sukurtas visapusiškų vėžio centrų tinklas. Konsolidavus VU Santaros klinikų, VU ir NVI pajėgumus šiuo metu atitinkame visapusiško vėžio centro kriterijus. Svarbūs išlieka su mokslu susiję kriterijai – klinikinių tyrimų apimtys, aukšto indekso mokslo publikacijų skaičius, tyrimų biudžetas. Vienas iš esminių visapusiško vėžio centro kriterijų – klinikos ir mokslo integravimas. Ir mes kartu to siekiame, kadangi šiuolaikinis gydymas be mokslo, be klinikinių tyrimų tiesiog neįmanomas.
Santaros slėnyje turime didžiulę Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas ir mokslo centrus: VU Medicinos mokslo centrą, Nacionalinį vėžio institutą ir Inovatyvios medicinos centrą. Šiuose centruose – šalia 8 tūkst. darbuotojų turinčios universiteto ligoninės, ateityje turėtų gimti labai daug mokslinės produkcijos, kuri tiesiogiai būtų naudinga mūsų pacientams. Veikia onkologijos mokslo ir mokymo taryba, kuri patvirtino onkologijos mokslo sričių strategiją, apimančią Vilniaus universiteto, VU Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto tikslo įgyvendinimą tapti visapusišku vėžio centru. Europos mastu mes esame didelis vėžio centras – teikiame kompleksines paslaugas, esame lyderiai – didžiausias Europoje kamieninių ląstelių transplantacijos centras, CAR-T akademinis centras, antras pagal dydį Lietuvoje,“ – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Pasak NVI ir NVC vadovo, sukurtas NVI ir NVC bendradarbiavimo ir NVI mokslinės veiklos administravimo modelis užtikrina mokslinės produkcijos kūrimo ir mokslinių veiklų tęstinumą, sukurtas ir toliau vystomas naujos kartos vėžio registras, kuris užtikrina duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, onkologinių ligų epidemiologinę stebėseną, mokslo onkologijos srityje vystymą. Siekdami sustiprinti laboratorijų veiklos efektyvumą, inicijavome atvirą diskusiją dėl NVI struktūros pertvarkymo ir integracijos į Vilniaus universitetą. Mūsų tikslas – užtikrinti didesnį organizacinį lankstumą ir pritraukti aukšto lygio intelektinį potencialą,“ – teigė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Pasak NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovo prof. K. Sužiedėlio, vidinėse diskusijose buvo keliamas klausimas ne apie tai, jungtis ar nesijungti prie Vilniaus universiteto, bet daugiau apie tai, kokiomis sąlygomis prisijungti prie Vilniaus universiteto. „Kaip direktorius ir minėjo, visas šis didelis procesas – klinikinės dalies perdavimas VU Santaros klinikoms, buvo pradėtas tam, kad mes sukurtume Visapusišką vėžio centrą. Buvo idėja bandyti NVI augti savarankiškai, NVI imti kaip pagrindą visapusiško vėžio centro sukūrimui. Tačiau yra reikalavimai, mes akivaizdžiai supratome, jog vieni šito negalėsime padaryti. Todėl buvo pritarta sprendimui dėl NVI klinikinės veiklos integracijos į Santaros klinikas. Suprantame, kad NVI veiklos apimtis yra nekonkurencinga tarptautiniu mastu. Svarstymai NVI integruoti į VU ir visiems kartu susibūrus kurti visapusišką vėžio centrą ir yra tęstinumas visų pradėtų darbų. Tačiau labai svarbu išlaikyti ryšį tarp buvusių klinikų, kad prisijungus prie VU nenutrūktų santykis su NVC“, – pasakė prof. K. Sužiedėlis.
NVI ir NVC vadovas pabrėžė, jog reorganizuojant NVI būtini ir LR Seimo, Vyriausybės, Vilniaus universiteto, ministerijų sprendimai. Mūsų tikslas – sukurti stiprią, konsoliduotą onkologijos sistemą, visapusišką vėžio centrą, užtikrinantį aukščiausio lygio mokslą, diagnostiką ir gydymą.
Pasak Vilmos Srogės, Europos komisijos plane „Europa nugali vėžį“, visuose Europos vėžio institutų asociacijos vykdomos akreditacijos reikalavimuose įtvirtinta labai aiški klinikinė ir mokslinė integracija. „Kadangi NVI reorganizavimas galimas tik keičiant įstatyminį reguliavimą, o institutas veikia tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos reguliavimo srityse, efektyvią ir tvarią klinikinės veiklos ir mokslo integraciją bei šiose srityse veikiančių įstaigų bendradarbiavimo sistemos sukūrimą būtų galima įgyvendinti keičiant Nacionalinio vėžio instituto įstatymą, kuriame būtų numatyti šios sistemos veikimo pagrindai, “ – pasakė NVI direktoriaus patarėja valdymui Vilma Srogė.
Po išsamios diskusijos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė apsilankė NVI laboratorijose – Genetinių tyrimų, Biomedicininės fizikos ir Biobanke.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-03-04
