“AIMED 2026, dirbtinis intelektas onkologijoje – nuo diagnostikos iki gydymo” – tai unikalus renginys ir vienintelė galimybė Lietuvoje iš arti susipažinti su naujausiomis dirbtinio intelekto taikymo kryptimis onkologijoje. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi žymiausi šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Europos bei pasaulio.
VU Medicinos fakulteto Mokslo centre 2026 m. sausio 23 d. drauge su tarptautiniais ekspertais buvo diskutuojama aktualiomis dirbtinio intelekto panaudojimo temomis.
Konferencijoje, kurią suorganizavo Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio centras ir Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, buvo paliesti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai, pakankamai siauriai sričiai aktualūs dalykai. Prof. Niklas Lidströmer plenarinė paskaita su integruotu „workshopu“ suvienijo auditoriją, bandant iš aukštesnio taško pažvelgti į dirbtinio intelekto vietą visuomenėje ir medicinoje, kad galėtume geriau suvokti visumą.
Prof. Niklas Lidströmer, tarptautinis dirbtinio intelekto diegimo medicinoje ekspertas, turintis dviejų dešimtmečių patirtį dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų medicinos inovacijų, klinikinės medicinos ir strateginių investicijų srityse, keleto knygų autorius, Karolio instituto ir Kopenhagos universiteto profesorius, teigia, jog dirbtinio intelekto atėjimas – tai Gutenbergo momentas medicinoje. Analogiškas istorinis perversmas įvyko XV a., kai Johanas Gutenbergas išrado spaudos mašiną.
„Šiandien nėra nei vienos specialybės ar srities, kuriai nedarytų įtakos dirbtinis intelektas. Visoje klinikinėje praktikoje dirbtinis intelektas bus galingas asistentas. Jis gali būti tas įrenginys, kuris fiksuos visus ištartus žodžius aplinkoje ir juos apibendrins, darys įrašus. Jis padės interpretuoti vaizdus ir padės atlikti praktines procedūras. Jis netgi sukurs naujas specialybes. Žmogus gydytojas turi pasiūlyti kažką gilesnio, reikšmingesnio, empatiškesnio, ir jei gydytoją gali visiškai ir lengvai pakeisti dirbtinis intelektas, tuomet jis nusipelno būti pakeistas“, – sako prof. Niklas Lidströmer.
Profesorius neslepia, jog dalyvaujant diskusijose įvairiose šalyse tenka susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl dirbtinio intelekto diegimo klinikinėje praktikoje. „Nuomonė, kad dirbtinis intelektas atneša „pražūtį“, dominuoja net tarp ekspertų. Rizika yra reali, o grėsmės didėja, ir mes turime tai suprasti. Tačiau užuot tik įspėjęs apie dirbtinio intelekto atnešamą katastrofą, norėčiau pasiūlyti veiksmingą viziją, kaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas stiprintų demokratiją, etiką ir žmogaus orumą“, – aiškina ekspertas.
Paklaustas, kuriose medicinos bei onkologijos srityse bus geriausiai pritaikytos dirbtinio intelekto galimybės, prof. N. Lidströmer vardija: „Ankstyvoji diagnostika, stebint pacientą realiu laiku, paciento nuomonės aktyvinimas, orientacija į pacientą, gilioji medicina, kuri apims genetiką, mikrobiomą ir kitus „omikus“, sveikatos įrašai, skaidrus informuoto paciento įtraukimas ir, žinoma, precizinė medicina. Dirbtinis instelektas taip pat bus labai svarbus kuriant naujus vaistus nuo vėžio“, – sako prof. N. Lidströmer.
Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, atėjo metas sutartinai galvoti, kaip išnaudoti naujas dirbtinio intelekto galimybes. „AIMED 2026“ konferencija atspindi Nacionalinio vėžio centro kryptingą siekį taikyti moderniausius, mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus ir nuosekliai plėtoti ne tik teikiamų paslaugų kokybę, bet ir onkologinės diagnostikos bei gydymo raidą, ypatingą dėmesį skiriant personalizuotai medicinai. Tokie renginiai skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą su mokslo ir technologijų ekspertais, sudaro prielaidas atsakingam inovacijų diegimui klinikinėje praktikoje ir prisideda prie dar tikslesnio, individualiems pacientų poreikiams pritaikyto onkologinio gydymo.
Medicinoje dirbtinio intelekto modeliai jau naudojami, pastaruoju metu jie ateina į naujas sritis. Šiuo metu lūkesčiai ir supratimas dėl dirbtinio intelekto panaudojimo pradeda sutapti ir atsiradus bendram matymui iš esmės galvojama, kaip išnaudoti naujas galimybes. Ši konferencija – viena iš galimybių aptarti, ką mes turime padarę, išbandę ir kur tie didieji iššūkiai ir didžiosios galimybės“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas, atidarydamas konferenciją.
Marius Čiurlionis, Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyr. koordinatorius ir vienas iš konferencijos organizatorių pabrėžia, jog III tarptautinė konferencija „AIMED 2026“ kviečia apie ateitį kalbėti jau šiandien, suburdama tarptautinę gydytojų, mokslininkų, duomenų analitikų ir technologijų ekspertų bendruomenę. „Tai erdvė tarpdisciplininiam dialogui, kuriame susitinka klinikinė patirtis, moksliniai tyrimai ir inovatyvūs technologiniai sprendimai. Konferencija aiškiai parodo, kokią esminę reikšmę dirbtinis intelektas turi ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai, tikslesniems klinikiniams sprendimams ir personalizuotam gydymui, atverdamas naujas galimybes šiuolaikinei, duomenimis grįstai medicinai“, – sako M. Čiurlionis.
Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-01-26
