2026 sausio

Kiekviena konfrencija turi idėją – šį kartą renginio „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ organizatoriai sukvietė įvairių sričių specialistus bendram pasitarimui, diskusijai, bandymui drauge įprasminti svarbius dalykus ir po konferencijos išeiti kitame lygmenyje. „Svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui“, – sako viena iš konferencijos organizatorių NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. „Konferencijos,  kurią suorganizavo Nacionalinis vėžio centras, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos endoskopuotojų draugija, Lietuvos gastroenterologų draugija, formatas visiškai naujas, to mes nesame bandę – kalba du lektoriai vienu metu apie tą pačią iššūkių keliančią būklę. Tikslas – parodyti visapusišką požiūrį į ligą,   komplikaciją ar būklę  tam, kad mes sugebėtume pasiūlyti ne tik maksimalų savo srities sprendimą, bet žinoti, ką gali pasiūlyti kolega. Kad susėdę kartu kalbėtume viena kalba, kad rezultatas duotų maksimalią vertę pacientui. Kad būtų ne konkurencija ar savo metodo fanatiškas propagavimas, bet, atsižvelgiant į žmogaus individualią situaciją, jo amžių, gretutines ligas, gyvenamąją aplinką, būtų parinktas maksimalus, komfortiškas, efektyvus ir, aišku, šiuolaikiškas gydymo būdas. Be abejonės, tai lemia dialogas tarp specialistų. Mes turime būti komandoje, pasitikėti vieni kitų sprendimais, bet, pirmiausia, mes turime žinoti, ką gali pasiūlyti kolega – kokiu metodu jis gydo tokias patologijas, gal kitas metodas bus saugesnis geresnis, patikimesnis. Bet jei tu nežinai dirbdamas pirmame aukšte, kaip dirba kolegos septintame aukšte, net ir negali pacientui pasiūlyti, nes nepažįsti kitų metodų. Visoje Europoje formuojasi naujos onkologinio gydymo strategijos, grindžiamos daugiadalykiu požiūriu, kuriame dėmesio centre atsiduria visas žmogus – akcentas perkeliamas nuo pačios ligos į pacientą kaip asmenybę. Komandoje dirba ne tik įvairių sričių gydytojai, bet ir slaugytoja, koordinuojanti slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas, atvejo vadybininkas. Dėmesys krypsta ne tik į ligos eigą, bet ir į platesnius paciento sveikatos aspektus, pradedame vertinti, kaip liga gali paveikti ne tik žmogaus fizinį kūną, bet ir gyvenimą. Neabejotini komandinio darbo privalumai Šiuolaikinė onkologija akcentuoja personalizuotą, individualizuotą mediciną. Kaip profesionalai esame pasiekę aukštą lygį savo srityje, gebėjimuose. Mūsų centro gydytojai, asistentai, slaugytojos yra tikri savo srities profesionalai, tačiau žinių, kokius naujausius gydymo būdus gali pasiūlyti kitos srities kolega, vis dar trūksta. Šiame procese labai svarbu kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su kolega, eiti bendradarbiavimo keliu dėl vieno tikslo – kaip geriausiai padėti pacientui. Žinoti viską šiuolaikinėje medicinoje yra neįmanoma, nes tai didžiuliai informacijos kiekiai – medicina, metodai tobulėja, mes savo srityje stengiamės išlaikyti maksimumą žinių, o kita sritis – lieka daugiau pažintinė. Taigi ši konferencija – tai pažintinė kelionė į kitokius metodus. Pasidalinimas, pabendravimas, diskusija vardan to, kad gimtų naujos pažintys, žinios, nauji bendradarbiavimo keliai. Einame į tą situaciją, kai galėsi paskambinti kolegai ir pasiūlyti: „O gal mes štai taip pabandykime…“. Į daugiadalykiškumą orientuojasi visa onkologija.  Mes mūsų įstaigoje jau daug metų dirbame komandose, visada turėjome daugiadalykės komandos aptarimus, konsiliumus, sunkių atvejų bendrus aptarimus. Darbas bendradarbiaujant mums nėra naujiena. Bet  siekdami akademinio nuoseklumo šioje konferencijoje bandom savo pranešimuose akcentuoti gilesnę analizę ir teorinį pagrįstumą, kartu nepamiršdami praktinio šių žinių taikymo klinikinėje veikloje. Liga mus orientuoja į bendradarbiavimą su chirurgais, chemoterapeutais, gastroenterologais. Tačiau oficialaus atviro diskusinio pobūdžio darbo dar nebuvo“, – sako gydytoja I. Kildušienė. NVC Endoskopinių tyrimų skyriaus sėkmės pagrindas – profesionalų komanda Į klausimą, kuo NVC Endoskopinių tyrimų skyrius yra išskirtinis, kas atliekama geriausiai, I. Kildušienė atsakė, jog rezultatus vertinti turėtų kiti. „Mūsų stiprioji pusė – storosios žarnos ikivėžinių būklių gydymas. Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi iš polipų, gerybinės patologijos. Tad esame labai stiprus polipų šalinimo centras. Endoskopu šalinami polipai visame virškinimo trakte: net tik visoje storojoje žarnoje, bet ir skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Endoskopinės procedūros metu atliekame itin didelių ir plačių darinių šalinimą. Esame sukaupę patirties, kadangi tokių procedūrų atliekame pakankamai daug. Atliekame  polipų šalinimą endoskopinėm kilpom, taip pat atliekame ir endoskopines submukozines disekcijas, kai specialiais įrankiais išimame gleivinę iš organo vidaus, t. y. iš storosios žarnos arba iš skrandžio, išlukštename aparatais kaip graikišką riešutą ir lieka tik kevalas. Pacientas neturi pjūvio nei žarnoje, nei pilvo sienoje, visa tai atliekama endoskopu iš vidaus. Tokio tipo procedūrų  atliekame daugiausiai. Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuva nedidelė šalis, tad sukaupti patirtį visada yra sudėtinga, nes pacientų skaičiai nedideli, be to turime ir kitų stiprių centrų, į kuriuos gali kreiptis pacientai. Kalbant apie storosios žarnos polipų ir ankstyvųjų vėžių šalinimą endoskopiškai, manau, kad tai mūsų labai stipri sritis, kur mes stovime tvirtai ant kojų ir turime labai patyrusią gydytojų ir slaugytojų komandą. Tai irgi labai svarbu – profesionalus asistentas daro įtaką darbo greičiui, kokybei ir galutiniam rezultatui. Gera dirbti tokiomis sąlygomis. Antra mūsų stiprybė – mūsų labai tvirtas užnugaris chirurgai, kurie mums gali padėti, įvykus komplikacijai: jie greitai perima pacientą net tos pačios nejautros metu ir komplikacijos yra išgydomos“, – sako gydytoja Inga Kildušienė. Slaugos sesijoje – platus turinys, darantis įtaką paslaugų efektyvumui “Įvykusi konferencija „Gastroenterologo ir chirurgo dialogo vertė: klinikiniai iššūkiai ir jų sprendimai“ – tai tradicija tampantis renginys, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir slaugos personalui, ne tik kvalifikacijos tobulinimui – dalyvaujant, bet ir įtraukimui į programos turinio rengimą ir jo pristatymą, –  sako Slaugos sesijos moderatorė bendrosios praktikos slaugytoja Rita Karpičiūtė. –  Organizuojama slaugos sesija leidžia pajusti sparčią mokslinę ir klinikinę pažangą, o kartu ir pristatyti kasdieninę veiklą, pasiekimus, atkreipti dėmesį į vis aktualesnius ir daugiau dėmesio reikalaujančius darbo komandoje aspektus – lyderystės įtaką procesams bei dialogo tarp gydytojo ir slaugytojo vertę paslaugų saugumui ir kokybei.“  Pasak R. Karpičiūtės, Slaugos sesijoje pranešimai apėmė platų turinį nuo pasiruošimo endoskopinėms diagnostininėms ir gydomosioms procedūroms, svarbių tyrimų kabineto paviršių priežiūros akcentų – lemiančių diagnostikos kokybę, iki slaugytojo ir gydytojo dialogo vertės bei lyderystės vaidmens svarbos komandoje  – darančių įtaką sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumui. „Šio renginio tematika – tai ne sprendimų ateitis, o jau dabartis, nes aukštos specialistų kvalifikacijos dėka žinios integruojasi į praktiką ir priartėjo prie paciento, o arčiausiai paciento yra slaugos personalas“, – teigia R. Karpičiūtė. Profesionalus asistavimas – tai kito gydytojo žingsnio matymas Viena iš konferencijos lektorių Endoskopinių tyrimų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jūratė Vilkelienė sako, jog profesionalus asistavimas reiškia, kad sekdamas procedūrą asistuojantis gali numatyti kitą gydytojo žingsnį. „O tai reikalauja klinikinio mąstymo ir patirties. Skyriaus slaugytojos yra tikros profesionalės, suprantančios

“AIMED 2026, dirbtinis intelektas onkologijoje – nuo diagnostikos iki gydymo” – tai unikalus renginys ir vienintelė galimybė Lietuvoje iš arti susipažinti su naujausiomis dirbtinio intelekto taikymo kryptimis onkologijoje. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi žymiausi šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Europos bei pasaulio. VU Medicinos fakulteto Mokslo centre 2026 m. sausio 23 d. drauge su tarptautiniais ekspertais buvo diskutuojama  aktualiomis dirbtinio intelekto panaudojimo temomis. Konferencijoje, kurią suorganizavo Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio centras ir Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, buvo paliesti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai,  pakankamai siauriai sričiai aktualūs dalykai. Prof. Niklas Lidströmer plenarinė paskaita su integruotu „workshopu“ suvienijo auditoriją, bandant iš aukštesnio taško pažvelgti į dirbtinio intelekto vietą visuomenėje ir medicinoje, kad galėtume geriau suvokti visumą. Prof. Niklas Lidströmer, tarptautinis dirbtinio intelekto diegimo medicinoje ekspertas, turintis dviejų dešimtmečių patirtį dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų medicinos inovacijų, klinikinės medicinos ir strateginių investicijų srityse, keleto knygų autorius, Karolio instituto ir Kopenhagos universiteto profesorius, teigia, jog dirbtinio intelekto atėjimas – tai Gutenbergo momentas medicinoje. Analogiškas istorinis perversmas įvyko XV a., kai Johanas Gutenbergas išrado spaudos mašiną. „Šiandien nėra nei vienos specialybės ar srities, kuriai nedarytų įtakos dirbtinis intelektas. Visoje klinikinėje praktikoje dirbtinis intelektas bus galingas asistentas. Jis gali būti tas įrenginys, kuris fiksuos visus ištartus žodžius aplinkoje ir juos apibendrins, darys įrašus. Jis padės interpretuoti vaizdus ir padės atlikti praktines procedūras. Jis netgi sukurs naujas specialybes. Žmogus gydytojas turi pasiūlyti kažką gilesnio, reikšmingesnio, empatiškesnio, ir jei gydytoją gali visiškai ir lengvai pakeisti dirbtinis intelektas, tuomet jis nusipelno būti pakeistas“, – sako prof. Niklas Lidströmer. Profesorius neslepia, jog dalyvaujant diskusijose įvairiose šalyse tenka susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl dirbtinio intelekto diegimo klinikinėje praktikoje. „Nuomonė, kad dirbtinis intelektas atneša „pražūtį“, dominuoja net tarp ekspertų. Rizika yra reali, o grėsmės didėja, ir mes turime tai suprasti. Tačiau užuot tik įspėjęs apie dirbtinio intelekto atnešamą katastrofą, norėčiau pasiūlyti veiksmingą viziją, kaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas stiprintų demokratiją, etiką ir žmogaus orumą“, – aiškina ekspertas. Paklaustas, kuriose medicinos bei onkologijos srityse bus geriausiai pritaikytos dirbtinio intelekto galimybės, prof. N. Lidströmer vardija: „Ankstyvoji diagnostika, stebint pacientą realiu laiku, paciento nuomonės aktyvinimas, orientacija į pacientą, gilioji medicina, kuri apims genetiką, mikrobiomą ir kitus „omikus“, sveikatos įrašai, skaidrus informuoto paciento įtraukimas ir, žinoma, precizinė medicina. Dirbtinis instelektas taip pat bus labai svarbus kuriant naujus vaistus nuo vėžio“, – sako prof. N. Lidströmer. Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, atėjo metas sutartinai galvoti, kaip išnaudoti naujas dirbtinio intelekto galimybes. „AIMED 2026“ konferencija atspindi Nacionalinio vėžio centro kryptingą siekį taikyti moderniausius, mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus ir nuosekliai plėtoti ne tik teikiamų paslaugų kokybę, bet ir onkologinės diagnostikos bei gydymo raidą, ypatingą dėmesį skiriant personalizuotai medicinai. Tokie renginiai skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą su mokslo ir technologijų ekspertais, sudaro prielaidas atsakingam inovacijų diegimui klinikinėje praktikoje ir prisideda prie dar tikslesnio, individualiems pacientų poreikiams pritaikyto onkologinio gydymo. Medicinoje dirbtinio intelekto modeliai jau naudojami, pastaruoju metu jie ateina į naujas sritis. Šiuo metu  lūkesčiai ir supratimas dėl dirbtinio intelekto panaudojimo pradeda sutapti ir atsiradus bendram matymui iš esmės galvojama, kaip išnaudoti naujas galimybes.  Ši konferencija – viena iš galimybių aptarti, ką mes turime padarę, išbandę ir kur tie didieji iššūkiai ir didžiosios galimybės“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas, atidarydamas konferenciją. Marius Čiurlionis, Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyr. koordinatorius ir vienas iš konferencijos organizatorių pabrėžia, jog III tarptautinė konferencija „AIMED 2026“ kviečia apie ateitį kalbėti jau šiandien, suburdama tarptautinę gydytojų, mokslininkų, duomenų analitikų ir technologijų ekspertų bendruomenę. „Tai erdvė tarpdisciplininiam dialogui, kuriame susitinka klinikinė patirtis, moksliniai tyrimai ir inovatyvūs technologiniai sprendimai. Konferencija aiškiai parodo, kokią esminę reikšmę dirbtinis intelektas turi ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai, tikslesniems klinikiniams sprendimams ir personalizuotam gydymui, atverdamas naujas galimybes šiuolaikinei, duomenimis grįstai medicinai“, – sako M. Čiurlionis. Informacija paskutinį kartą naujinta 2026-01-26

„Pas ginekologą lankydavausi tikrai ne kasmet. Negeri pojūčiai, atsiradęs skausmas privertė nueiti pasitikrinti, o gydytoja nepaleido manęs pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai“, – sako Evelina Ž.  Ne kiekvienam vėžiui galime užbėgti už akių, o gimdos kaklelio piktybinis navikas tikrai neišsivystys, jeigu atrasime ikivėžinius pakitimus ir juos išgydysime. Jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma prevencinės patikros programa, o sausio paskutinę savaitę minime Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Nacionalinio vėžio centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič tikisi, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)  padės suvaldyti šios ligos grėsmes, o  moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus. Būtinai įveikite baimę „Pajutau, kad kažkas negerai, po to tiesiog ėmiau justi skausmą, ypač per lytinius santykius, maudimą dubens srityje, pasirodydavo kraujas. Visa tai privertė nueiti pasitikrinti. Eiti nebijojau, buvo kita baimė – kad gali būti per vėlu. Noriu aiškiai pasakyti viena – visi žmonės bijo dėl vienos ar kitos priežasties. Bet reikia įsivertinti riziką – kas yra geriau, o kas – blogiau. Kreipiausi į ginekologą, pasakė, kad gimdoje yra polipų. Padarė tyrimą dėl  ŽPV – jis buvo teigiamas, nustatytas ŽPV 16 tipas, kuris ilgainiui gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Gavau siuntimą pas onkoginekologą ir patekau pas gydytoją dr. Dianą Žilovič, kuri ir atliko operaciją dėl polipų, tyrė gimdos kaklelį, po to atliko kolposkopiją. Nuostabi gydytoja, svarbiausia, manęs nepaleido pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai. Labai pasitikėjau gydytoja. Nuo pirmos minutės labai tikėjau. Žinoma, įdėti savo pastangų taip pat reikėjo nemažai. Į psichologus nesikreipiau. Buvo nerimo, bet atradau būdą per šitą ligą – meditaciją, kvėpavimo terapiją. Sakyčiau, pagrindinis dalykas – tikėjimas. Juk ką įdėsi, taip ir bus. Noriu pasakyti kitoms moterims, jeigu jaučiate kažką negero, eikite pas gydytojus. Jeigu manote, kad po konsultacijos ar operacijos jums nėra gerai, prašykite papildomų tyrimų“, – papasakojo savo istoriją Evelina Ž. Per dvidešimt metų naujų atvejų sumažėjo beveik dvigubai Nuo beveik šešių šimtų naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų 2004 m., kai buvo pradėta vykdyti prevencinės patikros programa, naujų atvejų skaičius sumažėjo iki 366, diagnozuotų 2023 m. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis beveik 5,5 tūkstančio moterų gyvena su šia liga, vadinasi, yra sugrįžusios į savo darbus, veiklas, šeimą, socialinę aplinką. Tačiau iki tikslo, kurio siekia ne viena Europos šalis – išbraukti gimdos kaklelio vėžį iš ligų sąrašo, Lietuvai dar toli. Gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič sako, jog minėti skaičiai rodo, kad gerėja diagnostika, daugėja anksti nustatomų atvejų ir ilgėja išgyvenamumas, tačiau išlieka viena svarbi problema – kaip prisikviesti moteris patikrai ir kuo anksčiau diagnozuoti ikivėžinius pakitimus. „Tikimės, kad didėjantis mergaičių (nuo 11 m.) ir berniukų (nuo 11 m.) vakcinavimas nuo žmogaus papilomos viruso ilgainiui padės suvaldyti gimdos kaklelio vėžio grėsmes, o moterys suvoks nemokamos prevencinės patikros privalumus“, – sako dr. D. Žilovič. Pasak specialistės, prevencinės patikros programa nuolat tobulinama – diegiami pažangesni tyrimo metodai, atnaujinami algoritmai, siekiama patogesnio ir aiškesnio moterų kvietimo patikrai, tačiau programos sėkmė vis dar labai priklauso nuo pačių moterų sprendimo joje dalyvauti. Klausiame gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič: Kodėl jaunos moterys vis dar nepasinaudoja galimybėmis užbėgti už akių gimdos kaklelio vėžiui?  Juk gimdos kaklelio vėžys – jaunų moterų liga. Dažniausiai GKV nustatomas moterims nuo 35 iki 50 metų, tačiau susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali ir jaunesnės nei 30 metų, ir vyresnės nei 60 metų moterys. Ši liga yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios galima  išvengti – efektyvi pirminė (vakcinacija) ir antrinė profilaktika (gimdos kaklelio prevencinė programa) leidžia išvengti >90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.  Norint sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumą ir mirtingumą būtinas reguliarus ir tęstinis dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje bei vakcinacija nuo ŽPV. Pagrindinis veiksnys, lemiantis gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų atsiradimą, yra persistuojanti aukštos rizikos ŽPV infekcija. Svarbu suprasti, kad pati infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir gali ilgus metus tyliai veikti organizme. Būtent todėl daugelis jaunų moterų klaidingai mano, jog ši liga jų neliečia – juk nėra nei skausmo, nei akivaizdžių negalavimų. Tokie simptomai kaip kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių bei menopauzėje, vandeningos išskyros, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pilvo skausmai ir kiti simptomai, deja, dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose. Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, per ikivėžinius pakitimus, kuriuos laiku nustačius galima visiškai išgydyti ir užkirsti kelią ligai. Kai kurios moterys vengia profilaktinių patikrų bijodamos nemalonaus tyrimo ar galimos blogos žinios. Taip pat  trūksta aiškios informacijos, supratimo, kodėl svarbūs reguliarūs citologiniai ar ŽPV tyrimai, ir ką reiškia jų rezultatai. Egzistuoja nepagrįsti mitai apie ŽPV vakciną, nors ji yra saugi, veiksminga ir rekomenduojama ne tik paauglėms, bet ir jaunoms moterims, net jei lytinis gyvenimas jau pradėtas. Nemokama profilaktinė patikra ir vakcinavimas – ką reikėtų moterims apie tai žinoti? Kokios žinutės čia būtų svarbiausios? Pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra pagrindiniai būdai sumažinti šios ligos riziką. Pirminė prevencija yra nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį –  ŽPV. Pagrindinė priemonė – vakcinacija nuo ŽPV. Optimaliausias laikas skiepams yra iki pirmųjų lytinių santykių, nes tuomet vakcina yra efektyviausia. Vis dėlto vakcinacija yra patvirtinta ir moterims iki 45 metų – individualiais atvejais, įvertinus galimą naudą ir riziką bei pasikonsultavus su gydytoju, skiepytis galima ir vyresniame amžiuje. Antrinė prevencija – tai reguliari moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas yra ne nustatyti patį vėžį, o anksti aptikti gimdos kaklelio priešvėžinius pakitimus ir juos laiku pašalinti. Nuo 25 iki 35 metų moterims kas trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio (PAP) tyrimas. Nuo 35 iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas, o nustačius aukštos rizikos ŽPV, papildomai atliekamas PAP tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad vakcinacija nepakeičia profilaktinės patikros. Net ir pasiskiepijus, reguliari patikra išlieka būtina, nes tik šių priemonių derinys užtikrina veiksmingiausią gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Nuoširdžiai raginu visas moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nepamiršti kelio pas ginekologą – profilaktiškai pasitikrinti reikėtų kas metus. Ligos gydymas – kompleksinis. Kokiais atvejais siūlomas chirurginis gydymas, ar visada taikomas ir chemospindulinis? Skirtingo amžiaus moterys turi nevienodus lūkesčius – reprodukcinio amžiaus moterys, jei dar neturi  susilaukusios vaikučių, klausia, kaip išsaugoti vaisingumą? Nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę, kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai daugiadalykės komisijos aptarimo metu. Komisiją sudaro gydytojai akušeriai ginekologai, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gydytojas radiologas ir kiti, pagal poreikį įtraukiami