2025 rugsėjo

Rugsėjo 29 d. Seime įvyko spaudos konferencija „Prostatos vėžio žinomumo mėnuo – ankstyva patikra, individualus požiūris, stipri sveikata“, kurią organizavo Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas drauge su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), Lietuvos urologų draugija, Nacionaliniu vėžio centru, Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga bei Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija.  Prostatos vėžys – klastinga liga, ilgą laiką galinti vystytis nepastebimai ir be jokių simptomų. Lietuvoje kasmet ši diagnozė nustatoma daugiau nei 2 tūkstančiams vyrų, šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 24 tūkst. vyrų, sergančių prostatos vėžiu. Nuo šios ligos kasmet Lietuvoje miršta apie 500-600 vyrų. Remiantis tarptautinėmis gairėmis ir moksliniais tyrimais, profilaktiniai tyrimai ir reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai gydyti. Visuomenei būtina priminti ir aiškiai ištransliuoti, kad reguliarios sveikatos patikros, ankstyva diagnostika ir bendradarbiavimas tarp gydytojų, pacientų bei valstybės institucijų gali padėti užtikrinti geresnius sveikatos rezultatus ir išgelbėti gyvybes. Spaudos konferenciją moderuodamas Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pristatė prostatos vėžio žinomumo dienos reikšmę bei aktualumą visuomenės sveikatai: „Prostatos vėžio žinomumo mėnuo yra ne formalus paminėjimas, o reali proga sustiprinti visuomenės sąmoningumą ir pasiekti reikiamų rezultatų vyrų sveikatos srityje – vyrų, kurių sveikatos rodikliai mūsų šalyje, deja, gerokai atsilieka nuo moterų. Prostatos vėžys – pakankamai klastinga liga, ilgą laiką galinti vystytis be simptomų, tačiau ir vienas iš tų onkologinių susirgimų, kur pasirinkta diagnostika ir gydymas jau gali būti individualizuota, maksimaliai išsaugant konkretaus žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tik 1 iš 10 vyrų jaučia aiškius simptomus, o pasitikrinti pagal prevencinę programą ateina tik kas ketvirtas,“ – sakė prof. S. Čaplinskas. Girdėdami sergamumo ir mirtingumo nuo prostatos vėžio skaičius, suprantame, kad prostatos vėžys nėra atskirų žmonių problema – tai iššūkis visai visuomenei ir valstybei. Paprastas kraujo tyrimas užtrunka kelias minutes, bet gali išsaugoti Jūsų gyvenimą „Laiku pasitikrinti – štai kas svarbiausia,“ – sakė prof. S. Čaplinskas, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje turint unikalią prostatos vėžio prevencinę programą, kurios tokios neturi niekas kitas Europoje, deja, vis dar pernelyg daug vyrų rizikuoja savo sveikata ir nesitikrina. Pasak jo, remiantis tarptautinėmis gairėmis, profilaktiniai tyrimai ir reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia aptikti ligą ankstyvoje stadijoje ir parinkti tinkamiausią tolesnės priežiūros planą. „Šiandien su kolegomis norime visus paraginti – vyrai, pasitikrinkite! Tai drąsa, o ne gėda,“ – kvietė Seimo narys. Laiku diagnozuotas prostatos vėžys yra sėkmingai gydomas, pacientams parenkant būtent jiems tinkamą diagnostikos, priežiūros ir gydymo kelią. Tai ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir gyvenimo kokybė, galimybė vyrams likti aktyviais šeimoje, darbe, bendruomenėje. Seimo narys pažymėjo, kad valstybės vaidmuo ir atsakomybė yra išties didelė – Parlamentas ir valstybės institucijos turi užtikrinti, kad profilaktikos programos būtų efektyvios ir prieinamos; gydytojai turėtų priemones taikyti individualizuotą požiūrį į diagnostiką ir gydymą; pacientai gautų ne tik medicininę pagalbą, bet ir informaciją, psichologinę bei socialinę paramą. Kova su prostatos vėžiu turi būti tinkamai atspindėta šiuo metu rengiamame Lietuvos kovos su vėžiu plane, užtikrinant tęstinumą ir ilgalaikį poveikį. Prostatos ankstyvoji diagnostika – individualizuoto požiūrio link Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos urologų draugijos viceprezidentas,  gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius kalbėjo apie individualizuoto požiūrio svarbą prostatos vėžio diagnostikoje.  Doc. dr. A. Patašius pristatė per 20 metų Lietuvos nueitą kelią prostatos vėžio ankstyvojoje diagnostikoje ir paaiškino skirtumą tarp senojo ir naujojo patikros modelio algoritmų: „Šiuo metu pagal teisės aktus, kiekvienam pacientui su padidintu prostatos specifinio antigeno (PAS) rodikliu, mes turime imperatyvią nuostatą beveik visiems atlikti prostatos biopsiją. Jeigu PSA padidėjęs, tai turime ir įdurti, nors po padidintu PSA gali slėptis ir lėtinis uždegimas, ir gerybinės prostatos ligos, arba žemos rizikos prostatos vėžys, nors pagal daugybę atliktų tyrimų matome, kad šis vėžys gali būti aktyviai stebimas ir gydomas tik pasikeitus rizikai. Pagal naująjį algoritmą – atliekamas PSA tyrimas, pacientams su padidintu PSA naudojamos modernios skaičiuoklės, įvertinama asmeninė rizika, vertinama, ar reikia atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, ar ne. Pacientams su vidutine ir didele rizika – skiriamas magnetinis rezonansas, o biopsija – tik tiems, kuriems pakitimai stebimi magnetinio rezonanso tyrime. Biopsijos turi būti ne aklos, o precizinės, atliekamos akredituotuose onkocentruose. Toks diagnostinis tikrinimas savo efektyvumu skiriasi keliasdešimt kartų, be to, labai maža komplikacijų rizika,“ – sakė doc. dr. A. Patašius. Jis informavo, kad Nacionalinis vėžio centras (NVC) šiuo metu vykdo naujojo algoritmo pilotinį tyrimą, NVC, Lietuvos urologų draugija aktyviai dirba su Sveikatos apsaugos ministerija ir Registrų centru skaitmenizuojant procesus, dirbant ties teisės aktų pakeitimu, kad viskas būtų įteisinta teisės aktais. Ko trūksta? Pasak doc. dr. A. Patašiaus – labai reikia vieno centro, kuris koordinuotų pacientų kvietimą ir diagnostikos algoritmo keitimą ir prižiūrėtų, ar jo laikomasi. Būtina kviesti vyrus kartu – pagerėtų paslaugų prieinamumas, būtų nuimami krūviai nuo šeimos gydytojų. Prostatos vėžio ankstyvoji diagnostikos programa yra ilgai lauktų ir į pacientų gerovę orientuotų modernių pokyčių kelyje,“ – apibendrino doc. dr. A. Patašius. Sklaida apie prevenciją vyksta, tačiau nepakankamai Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė pasidalino šeimos gydytojo kasdienybės patirtimis bei pavyzdžiais iš praktikos. Pasak J. Dūdienės, šeimos gydytojai žiūri į sveikatą holistiškai. Ji pastebi gerų pokyčių, kad, pvz., jaunesni vyrai, keturiasdešimtmečiai, tarpusavyje vis labiau kalbasi apie sveikatą. Pasak gydytojos, informacijos sklaida apie prevenciją vyksta, tačiau nepakankamai, patikrose dalyvauja per mažai. „Tai šeimai, kurios artimasis miršta nuo prostatos vėžio, netektis yra šimtaprocentinė – to žmogaus nebėra, nesugrąžinsi. Diagnozuoti ligą kuo anksčiau – tai didžiulė pastanga, nuo jos priklauso didesnė tikimybė išsaugoti gyvenimą. Tad labai svarbu naudotis bet kokia pagalba, kuri skirta anksti diagnozuoti vėžį ar kitus susirgimus. Neignoruokite kvietimų – ar tai būtų trumpoji žinutė, ar centralizuotai siųstas kvietimas. Ateikite iki savo šeimos klinikos, susiplanuokite laiką sveikatos patikrai, kai gaunate priminimą – per mėnesį ar du būtinai ateikite, nenukelkite to į ateitį, kad išliktume su savo šeima, kad matytume kaip, auga mūsų vaikai ir džiaugtumėmės ateityje,“ – kvietė gyd. Dūdienė. Moterys – įtakingos vyrų sveikatai Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys paragino vyrus nedelsti: „Turime daug pasiekimų su prevencine programa, tačiau galutiniai statistikos skaičiai nedžiugina, pvz., Švedija, Vokietija mus stipriai lenkia. Ruduo – labai tinkamas metas, kai po vasaros reikia susikaupti ir pasirūpinti savo sveikata, skirti tam laiko. Labai daug, ypač mažesniuose miesteliuose matome, kada mums atvykus pasikalbėti dažniau ateina moterys, o ne vyrai. Tai jos vėliau įtikina vyrus pasitikrinti,

Rugsėjo 24 d. profilaktiškai pasitikrinti krūtų į Nacionalinį vėžio centrą atvyko 30 moterų iš Elektrėnų. Nacionalinis vėžio centras ir jo partnerė IWAVilnius tęsia praėjusiais metais didelio regionų susidomėjimo sulaukusią akciją „Rožinė dovana moterims“. Vilniaus kolegijos lektorės atvykusias elektrėniškes pakvietė edukacijai apie odos priežiūrą. Anot IWAVilnius vadovės Ugnės Kukliauskaitės Kairienės, tęsiama akcija “Rožinė dovana moterims” yra labai prasminga. “Šis vizitas Nacionaliniame vėžio centre dar kartą parodė, kokia svarbi yra prevencija. Mes ne tik padedame ligoninei medicininėmis priemonėmis, telkdami diplomatijos ir verslo bendruomenes, bet ir siekiame skleisti žinią apie prevencinių krūties vėžio patikrų būtinybę. Džiaugiamės ir ką tik nacionaliniu mastu startavusia socialine reklama “Netempk gumos”. Tikimės, kad ji paskatins moteris nelaukti, profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą ir padrąsins paskatinti tai padaryti savo artimiausias – drauges, seseris, mamas bei kitas šalia esančias moteris. Skatiname visas moteris – nelaukite, netempkite gumos, pasirūpinkite savo sveikata, nes ankstyva patikra gali išgelbėti gyvybę,” – sako U. Kukliauskaitė Kairienė. Didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje elektrėniškes edukacijai pakvietė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorės Vaida Navickaitė Šakėnienė, Lina Sirvydienė. Kalbėtasi apie odos priežiūros pagrindus, specialistės demonstravo kaip pasidaryti makijažą, kokie būdai labiausiai tinka rankų priežiūrai. Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė primena: „Kad prevencinė mamografinė patikra būtų veiksminga, tai yra pasiektų savo tikslą sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio, joje turėtų dalyvauti bent 70 % tikslinės grupės moterų. Lietuvoje šiuo metu tikrinasi apie 50 %. Siekdami pagerinti moterų įsitraukimą, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, kurie padeda organizuoti bendruomeninį moterų atvykimą ne tik patikrai, bet ir edukacijai.“ Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Mantas Trakymas pabrėžia, jog kiekvieną dieną esame pasirengę priimti iki 38 moterų profilaktinei mamografinei patikrai ir papildomiems tyrimams – tomosintezei po patikros. „Tikimės, kad, dirbdami su socialiniais partneriais, pasieksime 70 % dalyvavimo programoje lygį. Primenu, kad mamografinės patikros programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų. Pas mus mamogramos atliekamos pagal aukštus techninius standartus, o vaizdus vertina du nepriklausomai vienas nuo kito patyrę gydytojai radiologai. Iš 1000 moterų  įprastai nustatome 6-7 vėžio atvejus, tad pas mus yra aukštas vėžio nustatymo standartas. Nustačius pakitimus, greitai atliekami papildomi tyrimai ir pradedamas gydymas – kad nebūtų delsimo tarp pirmos mamogramos ir galutinės diagnozės“, – sako dr. M. Trakymas. Pasak dr. J. Ušinskienės, vienas didžiausių centro privalumų – trumpesnis kelias nuo mamogramos iki galutinės diagnozės. „Jeigu profilaktinės patikros metu nustatome pakitimus, galime greitai atlikti papildomus tyrimus – tomosintezę, ultragarsą, biopsiją – ir padėti patvirtinti diagnozę. Tai ženkliai sutrumpina laiką iki gydymo pradžios, jei liga būtų nustatyta“, – sako dr. J. Ušinskienė.

Nacionalinis vėžio centras ir toliau stiprina bendradarbiavimą su regionais. Rugsėjo 25 d. Elektrėnuose surengta mokslinė-praktinė konferencija „Onkologų diena“. Konferencijoje NVC specialistai pristatė klinikinių centrų veiklą, akcentavo onkologinių ligų prevencijos svarbą, kartu su POLA surengta interaktyvi diskusija pacientams. NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sako, kad su Elektrėnų sveikatos priežiūros įstaigomis mato dideles bendradarbiavimo galimybes ir resursus užtikrinant sklandų onkologinio paciento kelią. Konferencijos dalyvius sveikinusi Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro direktorė Edita Paberalienė džiaugiasi, kad „Onkologų diena“ padės stiprinti bendradarbiavimą tarp Nacionalinio vėžio centro specialistų ir Elektrėnų krašto medikų, kas, neabejotinai, atneš naudą pacientams. „Labai džiaugiamės, kad turime tiek daug garbingų svečių iš Nacionalinio vėžio centro, kurie organizuoja „Onkologų dieną“ Elektrėnuose ir skaitys mums pranešimus,“ – kalbėjo Edita Paberalienė. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sako, kad pagrindinis regionų ir didmiesčių medikų uždavinys – gerinti onkologinio paciento kelią susidūrus su liga ir vėliau, grįžtant į gyvenimą po ligos. „Jūs esate labai svarbus ir didelis mūsų partneris – 3 procentai visų į Nacionalinį vėžio centrą atvykstančių pacientų yra iš Elektrėnų. Tai, pavyzdžiui, yra daugiau nei iš Utenos ar Panevėžio. Todėl puikiai suprantame, kad turime pasistengti dėl jūsų. Todėl šiandien esame čia. Pavasarį jau lankėmės Utenoje, dabar atvykome pas jus. Regiono sujungimas onkologijos paslaugų prasme yra labai svarbus. Todėl mūsų planas yra kartą per metus susitikti ir išgirsti iš jūsų klausimus ir problemas, kad galėtume jas išspręsti. Juk atvykome čia, nes esame atsakingi už vėžiu sergančius pacientus, esame vienintelis vėžio centras Vilniaus regione. Todėl mums labai svarbu su šioje Lietuvos dalyje dirbančiais kolegomis turėti gerą bendradarbiavimą ir užtikrinti sklandų paciento kelią. Šiuo metu dauguma Skandinavijos šalių kuria vėžio kontrolės planus 2025-2035 metams. Visuose šiuose planuose atsirado naujas terminas su nauju segmentu – „paciento kelias namo“. Jis atvyksta į vėžio centrą, gauna tam tikrą paslaugą, dalį paslaugų gauna gimtajame mieste, grįžta atgal į darbą, pas šeimos narius. Pasauliniu mastu tai yra naujovė, tačiau Lietuvoje tik dabar pradedame apie tai kalbėti. Taigi, paciento kelias pas mus ir atgal į namus turi būti sklandus. Mes, Nacionalinis vėžio centras, siekiame tarptautinio lygio – tapimo visapusišku vėžio priežiūros centru. Mūsų paraiška jau priimta. Visoje Europoje pagal „Europa nugalį vėžį“ planą iki 2030 metų turės susiformuoti visapusiškų vėžio centrų tinklas. Europoje tokių centrų numatyta apie 120. Kalbant apie Vilnių, šiemet čia įvyko dviejų didelių įstaigų konsolidacija. Nacionalinio vėžio instituto klinikinė veikla  perduota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms. Taip sukurtas Nacionalinis vėžio centras – VUL SK autonominis filialas. Čia sutelktos visos klinikinės paslaugos – dirbam, kad mūsų pacientams būtų patogu,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. Konferencijoje „Onkologų diena“ Elektrėnuose NVC medikai kalbėjo apie lyderystę onkologijos srityje, visapusiško vėžio priežiūros centro svarbą nacionaliniu ir Europos mastu, prostatos, krūties, plaučių, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio prevenciją, kolegoms iš Elektrėnų pristatė NVC Chirurginės onkologijos, Radiacinės onkologijos, Medikamentinės onkologijos, Diagnostinės onkologijos centrų, Hematologijos, onkologijos, transfuziologijos centro veiklą ir teikiamas paslaugas. Pranešimus skaitė NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius, NVC klinikinių centrų vadovai doc. dr. Audrius Dulskas, dr. Jonas Venius, doc. dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Jurgita Ušinskienė, HOTC Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registro vadovė Rita Kviliūtė, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė, gydytoja krūtų chirurgė Algė Leveckytė, gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. Konferenciją vainikavo NVC Kontaktų centro vadovės Ingos Jankūnienės ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės interaktyvi diskusija apie paciento kelią sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo kontekste ir (POLA) vaidmenį kelionėje per onkologinę ligą. Į diskusiją aktyviai įsitraukė POLA bendruomenės nariai.

Šiandien Osle startavo „CancerWatch“ – nauja ES bendroji iniciatyva, pakeisianti vėžio duomenų rinkimo, suderinimo ir naudojimo Europoje būdus. Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (Norwegian Institute of Public Health – NIPH) koordinuojama iniciatyva „CancerWatch“, kurioje dalyvauja 92 partnerių organizacijos iš 29 šalių, pagerins visos Europos gyventojų vėžio registrų (angl. Population Based Cancer Registries – PBCR) duomenų kokybę, palyginamumą ir aktualumą. Tikslūs, išsamūs naujausi vėžio duomenys yra būtini tendencijoms stebėti, nelygybei nustatyti ir prevencijos, ankstyvojo nustatymo bei gydymo programų poveikiui, taip pat gyvenimo kokybei ir išgyvenamumui vertinti. „CancerWatch“ užtikrins, kad aukštos kokybės duomenys būtų prieinami Europos vėžio informacijos sistemai (The European Cancer Information System – ECIS), atliekančiai pagrindinį vaidmenį Europos kovos su vėžiu plane ir Europos vėžio nelygybės registre (European Cancer Interqualities Registry – ECIR). Siekiant užtikrinti visapusišką Lietuvos dalyvavimą renkant, derinant ir naudojant vėžio duomenis Europoje, ,,CancerWatch” projekto veiklose dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis vėžio centras (NVC), Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Kodėl tai svarbu?Šiuo metu vėžio duomenys Europoje skiriasi kokybe, aprėptimi ir aktualumu. Vienuose regionuose trūksta išsamios registravimo aprėpties, o kituose tepateikiami tik prieš kelerius metus gauti duomenys. „CancerWatch“: Visos Europos pastangos„CancerWatch“ vienija nacionalinius vėžio registrus, visuomenės sveikatos institutus, mokslinių tyrimų organizacijas ir sveikatos ministerijas, siekdama koordinuotai stiprinti Europos vėžio duomenų bazę. Bendruoju veiksmu bus sukurtos naujos priemonės, bendros metodikos ir ateities vėžio rodiklių gairės, taip pat bus nustatytos galimybės išplėsti registrų aprėptį į šiuo metu neaprėptus regionus. „Gerindama Europos vėžio duomenų kokybę ir aktualumą, „CancerWatch“ padės užtikrinti, kad politika ir moksliniai tyrimai būtų grindžiami geriausiais įmanomais įrodymais, o tai galiausiai padės išgelbėti gyvybes ir pagerinti vėžį išgyvenusiųjų gyvenimo kokybę“, – sakė Giske Ursin, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto projektų koordinatorė.  „Geresni duomenys reiškia geresnį vėžio kontrolę. Su „CancerWatch“ mes kuriame pamatus veiksmingesnei prevencijai, diagnostikai, gydymui ir lygiateisei prieigai gauti sveikatos priežiūrą visoje Europoje“, – pridūrė Gijs Geleijnse, ‒ Norvegijos visuomenės sveikatos instituto mokslo koordinatorius. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Vėžio sveikatos visose politikos srityse skyriaus vadovas Philippe Roux pabrėžia „CancerWatch“ svarbą. „Europos vėžio nelygybės registras (ECIR) yra gyvybiškai svarbi politikos priemonė, padedanti ES valstybėms narėms nustatyti vėžio prevencijos, priežiūros ir rezultatų nelygybę ir sritis, kurias galima tobulinti. Primygtinai raginu visas šalis ir suinteresuotąsias šalis juo naudotis. Iš esmės ECIR remiasi aukštos kokybės, populiacijos duomenimis apie vėžį. Įgyvendindami bendrus veiksmus „CancerWatch“, sustiprinsime registrą ir laiku pateiksime įžvalgų, kaip sumažinti vėžio nelygybę visoje Europoje.“ KontekstasGyventojų vėžio registrai jau dešimtmečius yra vėžio stebėjimo Europoje pagrindas, leidžiantis šalims stebėti sergamumą, mirtingumą ir išgyvenamumą. Dėl skirtumų teisinėse sistemose, sąveikumo ir išteklių duomenų išsamumas ir aktualumas labai skiriasi. „CancerWatch“ remiasi Europos vėžio registrų tinklo (European Network of Cancer Registries – ENCR), Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Centre – JRC) ir tarptautinių partnerių, pvz., Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (International Agency for Research on Cancer – IARC), darbu, derinant pastangas pateikti greitesnes ir patikimesnes įžvalgas. Apie projektą Daugiau informacijos rasite https://www.encr.eu/CancerWatch Kontaktai žiniasklaidaiJolanda Sinha – Olandijos visapusiško vėžio centro organizacija (Netherlands Comprehensive Cancer Organisation – IKNL)+31 6 34 62 0229j.sinha@iknl.nl