2025 balandžio

Savaitgalį LITEXPO centre vykusioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“ Nacionalinio vėžio centro onkologai apie grožį pakvietė pasikalbėti kitu kampu. Žinoti apie vėžį ir mitybą, krūties vėžio prevenciją, atpažinti melanomos požymius ir žmogaus papilomos viruso riziką, domėtis savo apgamais, nebijoti tikrintis prevenciškai – visa tai – taip pat yra grožis. Šiomis temomis diskutuota interaktyvioje konferencijoje visuomenei „Žinok, nebijok, pasirūpink savimi“. Renginį organizavo Nacionalinė krūties ligų asociacija, bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio centru. Konferenciją moderavo NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė. Konferencijoje minėtomis temomis diskutavo Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė, medicinos psichologė Sandra Birbilaitė, gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič, gydytojas onkologas Ignas Karnas, gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dietologė dr. Edita Gavelienė. Diskusijos moderatorius, NVC gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas džiaugiasi gausios auditorijos įsitraukimu į diskusiją. „Labai geri įspūdžiai. Per visą konferenciją jaučiau auditorijos palaikymą, susidomėjimą, kuris neišblėso iki pat paskutinės minutės. O konferencija užtruko kelias valandas. Aptarėme visus pagrindinius aspektus, kurie susiję su onkologine sveikata. Kalbėjome apie mitybos svarbą, krūties, gimdos kaklelio vėžį,  apgamus, melanomą. Diskutavome apie fizinės veiklos, kokybiško miego, gerų emocijų būtinybę vėžio profilaktikai. Per mūsų medicinos psichologės paskaitą buvo iškelta daugybė klausimų, kaip elgtis gyvenime, kad būtum sveikas, nesirgtum, kaip puoselėti savo psichinę sveikatą. Kalbėjome apie prevencines, moterims skirtas vėžio prevencijos programas – krūties vėžio ir gimdos kaklelio. Akcentavome žmogaus papilomos viruso įtaką gimdos kaklelio vėžio atsiradimui, kalbėjome, kaip šio viruso išvengti, kodėl svarbu profilaktiškai tikrintis, skiepytis nuo ŽPV pačioms, skiepyti mergaites ir berniukus. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, kurią galime sėkmingai gydyti, svarbiausia ją diagnozuoti laiku. Prevencinės melanomos programos nėra, bet kalbėjome apie tai, kad apgamus reikia periodiškai parodyti gydytojui dermatologui. Manau, tokių interaktyvių diskusijų reikia organizuoti daugiau,“ – įspūdžiais dalinasi dr. M. Trakymas. Gydytojui antrina ir NKLA prezidentė Aušra Bružienė: ji sako, kad didžiausias įvertinimas – žmonių susidomėjimas aktualiomis vėžio prevencijos temomis. „Mano įspūdis pirmiausia tas, kad kai užsipildė visos auditorijos kėdės, užsipildė ir mano širdis. Labiausiai buvo džiugu tai, kad į diskusiją atėjo jauni žmonės. Kelios merginos buvo mano pagrandukų amžiaus. Jos išbuvo nuo renginio pradžios iki pabaigos, uždavinėjo aktualius klausimus mūsų onkologams.  Manau, reikia nesustoti – gretinti grožį ir sveikatą. Čia žemas startas ir labai tikiuosi, kad jis išsivystys į maratoną,“ – sako A. Bružienė.

Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai, o rimtos ligos simptomų nebuvo jokių ir nėra iki pat šiol.  Viskas prasidėjo nuo keistų skausmų. „Keliu kepurę prieš Šiaulių gydytojus, kurie įsigilino į mano situaciją ir pasiuntė į Vilnių, kur galiausiai patekau į Nacionalinį vėžio centrą“, – sako vyras. Anot gydytojos onkologės radioterapeutės Ritos Steponavičienės, svarbu yra gydytojo patirtis ir kartu su ja atsirandanti nuojauta. Vertinu kolegų, dirbančių visose sveikatos priežiūros įstaigose darbą bei patirtį, o esminis sprendimas ir patarimas – įtarus onkologinę ligą būtina nukreipti pacientą į specializuotą ligoninę“, –  sako gydytoja onkologė radioterapeutė. Skausmai privertė kreiptis į gydytojus Mindaugas prisimena, jog skrendant lėktuvu į komandiruotę jau truputį skaudėjo petį, o Belgijoje leidžiantis ir galvos skausmai prisidėjo. Leidžiantis grįžtant persimetė į klubo sąnarį. „Nuvykau tiesiai į Priėmimo skyrių, tačiau  pirmą kartą nieko nerado. Kai kreipiausi antrą kartą, Šiaulių respublikinės ligoninės vidaus ligų gydytojui Edgarui Klemanskiui įtarimų  sukėlė mano skausmų pobūdis – keliaujant lėktuvu. Neužteko klubo sąnario radiologinio vaizdo, paskyrė papildomų tyrimų. Atlikus bronchoskopiją rado darinį plaučiuose. Neišsigandau, net nebuvo įtarimo, kad gali kas blogo būti. Aš – nerūkantis, labai „užsikabinęs“ už sveikos gyvensenos taisyklių, esu vegetaras.  Visi ramino, kad nėra simptomų, klubo sąnarys tik bus surietęs. Ir visgi tuo metu Šiauliuose konsultavęs gydytojas krūtinės chirurgas iš Santaros klinikų Andrius Timpa, paklausinėjęs, ar esu daug rūkantis, ar kenksmingą darbą dirbantis, patarė atvykti į Santaros klinikas.   Avykau į Vilnių, į Santaros klinikas, kur ir buvo diagnozuotas piktybinis navikas. Reikėjo ir daugiau tyrimų atlikti – pozitronų emisijos tomografiją, galvos magnetinio rezonanso tomografiją.  Gruodžio 16 d. sužinojau, kad galvos smegenyse dvi metastazės. Tada jau ne nekokia nuotaika apėmė. Ištyrę limfmazgius Krūtinės chirurgijos skyriuje juos ir pašalino: juose nieko blogo nėra. Gydyta viena metastazė, o išnyko abi Santaros klinikose mano gydymas buvo baigtas, perėjau į Nacionalinį vėžio centrą, pas gydytoją pulmonologę Renatą Jakubauskienę. Per konsiliumą nuspręsta taikyti taikinių terapiją ir spindulinę terapiją metastazėms galvoje gydyti. Dabar jau galiu tvirtai pasakyti – didžiulė laimė, kad patekau pas gydytoją radioterapeutę Ritą Steponavičienę, kuri įsigilino į situaciją, neskubėjo ir pasakė: palaukim, jeigu vaistai suveiks per mėnesį, žiūrėsim. Spinduliavo vieną židinuką, kuris yra atokiau nuo svarbių centrų  smegenyse. Viskas gerai pavyko. Padarė tyrimus – pagrindinis darinys plaučiuose likęs vienintelis ir sumažėjęs geru trečdaliu, o metastazės galvos smegenyse išnyko. Vaistus geriu kiekvieną dieną, šalutinių poveikių neturiu, viskas gerai. Mane gydo gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė. Gyventi su vėžiu įmanoma Ir dar vieną svarbų dalyką noriu paminėti. Gydytojai labai atsargiai praneša geras naujienas, o mums, pacientams, tų gerųjų žinių labai reikia. Suprantu, jog pagerėjimas gali būti laikinas, o po to situacija gali ir prastėti. Bet mes taip pat protingi žmonės ir viską galime suprasti. Šiandien galiu gyventi pilnavertį gyvenimą gyventi, nejaučiu jokio vaistų šalutinio poveikio. Dažnai pagalvoju, kas būtų buvę, jeigu Šiaulių gydytojas nebūtų įsigilinęs į mano atvejį? Būtų pagydę antibiotikais klubo sąnarį. O po to?… Taigi, kaip gydytojas Andrius Timpa pasakė – keliu kepurę prieš šiauliečius. Tyrimus reikia kartoti, žinoma, gydytojai labai daug nežada, bet dabar galiu gyventi kokybišką gyvenimą ir tai – svarbiausia. Esu išsikraustęs iš miesto į kaimą, sportuoju, važinėju dviračiu, bėgioju. Šią vasarą planuoju kelionę motociklu. Labai palaiko artimieji – ypač sesuo, draugė, kuri pati yra medikė. Tėvelį esu palaidojęs, su šeima išsiskyrėme. Kodėl atsirado toks darinys, gydytojai pataria nesukti galvos. Taip ir darau, tikiu, kad tai nėra nuosprendis, domiuosi žmonių, praėjusių ligą, istorijomis, daug skaitau. Nesakau, kad įveiksiu vėžį, bet gyventi su juo įmanoma. Nesijaučiu fiziškai blogai, tik va, saulės reikės vengti. Pagalvosiu, kaip apsirengti, skrybėlę įsigysiu.“ Individualizuotas gydymas išsaugojo gyvenimo kokybę Gydytoja radioterapeutė Rita Steponavičienė sako, jog per daugiadalykį aptarimą dar kartą įsitikino tokio susirinkimo  būtinybe ir svarba. „Ištirtame navike buvo rasta aktyvinančioji mutacija ir, atsižvelgus į tai, buvo paskirtas individualizuotas gydymas. Šiam jaunam ir iš pažiūros sveikam pacientui paskirta taikinių terapija, kuri veikia ne tik ligą plaučiuose, bet  ir metastazes galvos smegenyse. Tačiau daugiadalykio aptarimo metu išdiskutavę visus šios ligos aspektus nusprendėme, jog tikslingas spindulinis gydymas į metastatinius židinius galvos smegenyse. Kaip ir buvo minėta, galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimo metu buvo pastebėti du metastatiniai židiniai galvos smegenyse. Pacientui buvo ruošiama radiochirurgija HyperArc metodu. Noriu pabrėžti, jog radiochirurgija yra modernios spindulinės terapijos metodika, kurią naudojant  realizuojamos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės į naviką. Įvertinus jau parengtą dozimetrinį švitinimo planą, t. y. abiejų metastazės židinių švitinimo planą, tapo aišku, jog tam tikra apšvitos dozė gali tekti Amono ragui (hippocampus). Kaip žinia, ši smegenų struktūra dalyvauja emocijų mechanizmo formavime ir atminties įtvirtinime. Geriausiai žinoma hipokampo funkcija – trumpalaikis informacijos išlaikymas (trumpalaikė atmintis) ir jos perkėlimas į ilgalaikę atmintį kitose galinių smegenų srityse. Svarbu atkreipti dėmesį, jog abipusis hipokampo ir gretimų žievės sričių pažeidimas sukelia anterogradinę amneziją, kai negali būti sukuriami nauji prisiminimai apie faktus ir įvykius. Atsižvelgus į tai, jog pacientui skirta taikinių terapija taip pat veikia metastazes galvos smegenyse, siekiant išvengti galimo jonizuojančiosios spinduliuotės šalutinio poveikio Amono ragui, gydytojų onkologų radioterapeutų aptarime nusprendėme, jog bus taikoma stereotaksinė radiochirurgija  tik į vieną židinį  kairio pusrutulio viršutiniame kaktiniame vingyje. Taip pat tikėjomės, kad antras metastatinis židinys patirs abskopinį spindulinės terapijos efektą, t.y. bus paveiktas imuninės sistemos, taip pat ir taikinių terapijos. Kitaip tariant, siekdami išnaudoti šiuolaikinės radioterapijos galimybes stengėmės maksimaliai išsaugoti paciento gyvenimo kokybę – nesutrikdyti normalios smegenų veiklos“, – apie šiuolaikinį spindulinį gydymą išsamiai papasakojo gydytoja radioterapeutė Rita Steponavičienė. Dirba daugiadalykė specialistų komanda Daugiadalykio aptarimo sprendimą  įgyvendino visa komanda: onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas ir radiologijos technologas. „Ambulatoriškai realizuota viena gydymo frakcija (vienas gydymo seansas) – paskirtoji vienkartinė dozė 24 Gy. Pacientui neprireikė hospitalizacijos, procedūros trukmė – iki 20 minučių, po procedūros žmogus išliko aktyvus, pajėgus tęsti savo rutinininę veiklą. Praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po taikytos stereotaksinės radiochirurgijos buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso ištyrimas ir  pateikta gydytojų radiologų išvada, jog metastatinių židinių nematyti.  Viena galima pasakyti – džiugu. Su šiuolaikiška stereotaksinės spindulinės terapijos – stereotaksinės radiochirurgijos – metodika ir gydymo įranga gydytojai onkologai radioterapeutai įgyvendina individualizuotą gydymą Nacionaliniame vėžio centre. Spindulinė terapija, neabejotinai, yra efektyvus ir ekonomiškai naudingas gydymo būdas“, – teigia R. Steponavičienė Anot Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės chemoterapeutės Lauros Norkienės, medicinos mokslas nestovi vietoje, pažangūs pasiekimai

Remiantis pasauline statistika, sergamumas pirminiais pilvaplėvės piktybiniais navikais siekia vos kelis atvejus milijonui gyventojų. Deja, ši onkologinė liga dėl specifinių požymių stokos dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai jau būna pažengusi, o tai neigiamai paveikia gydymo galimybes ir paciento prognozę. „NVC duomenimis šių navikų dažnis Lietuvoje atitinka pasaulinę statistiką“, – teigia Nacionalinio vėžio centro (NVC) abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Giedrė Rudinskaitė. Ji paaiškina, jog pilvaplėvės navikai yra skirstomi į pirminius ir metastatinius. Pirminiai pilvaplėvės piktybiniai navikai formuojasi iš pačios pilvaplėvės audinio (pilvaplėvės mezotelioma, pilvaplėvės serozinė karcinoma). Šie piktybiniai navikai yra tikrai reti. Pavyzdžiui, pilvaplėvės mezoteliomos paplitimas yra vos 1–3 atvejai milijonui gyventojų, o serozinio papilinio pilvaplėvės naviko paplitimas – 7 atvejai milijonui gyventojų“, – sako dr. G. Rudinskaitė. Metastatiniai pilvaplėvės navikai  pilvaplėvėje išsivysto metastazuojant vėžiams kitų lokalizacijų, tokių kaip kirmėlinės ataugos, storosios žarnos, skrandžio, kiaušintakių ar kiaušidžių vėžiui. Ne visais atvejais šie vėžiai metastazuoja į pilvaplėvę ar kitus organus – didele dalimi tai priklauso nuo to, kokioje ligos stadijoje pacientas buvo pradėtas gydyti. Ankstyvose ligos stadijose galima išgyti ir metastazės nei pilvaplėvėje, nei parenchiminiuose organuose neišsivystys. Bet, pavyzdžiui, nustačius pažengusį 3–4 stadijos kiaušidžių vėžį, metastazės pilvaplėvėje aptinkamos apie 70 proc. atvejų. Diagnozuojant storosios žarnos vėžį, metastazių pilvaplėvėje tikimybė yra apie 20 proc. Pirminių pilvaplėvės  ir kirmėlinės ataugos navikų auksinis gydymo standartas yra citoredukcinė operacija su hipertermine intraperitonine chemoterapija (HIPEC). Tai pats efektyviausias šiuo metu pasaulyje taikomas metodas. Citoredukcinė operacija ir HIPEC taip pat gali būti taikomi kai kuriais kiaušidžių vėžio, storosios žarnos ir skrandžio vėžio metastazavusio pilvaplėvėje, gydymui. Gydymo taktika visuomet aptariama ir parenkama tinkamiausia  multidisciplininio gydytojų konsiliumo metu. Simptomai išryškėja tuomet, kai liga jau būna pažengusi Pilvaplėvės piktybinio naviko priežastys nėra aiškios. Yra žinoma, kad riziką susirgti pilvaplėvės mezotelioma didina asbestas. Prie rizikos faktorių reikėtų priskirti ir žalingus įpročius, lėtines uždegimines ligas, genetinį polinkį – rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti ir kitų formų vėžiu. „Pradinėje ligos stadijoje įprastai nejaučiami jokie simptomai arba jie labai lengvi, nespecifiniai. Kai liga progresuoja pilve pradeda gamintis skystis, didėja pilvo apimtis, gali atsirasti pilvo raižymas ir skausmai, kankinti nuovargis ir silpnumas. Dar vėlyvesniame ligos progresavimo etape gali vystytis žarnų nepraeinamumas, varginti vėmimas ir pykinimas, padažnėti šlapinimasis, sutrikti tuštinimosi funkcija“, – apie ligai būdingus simptomus pasakoja dr. G. Rudinskaitė. Siekiant išsiaiškinti kokia yra juntamų ar matomų simptomų priežastis, gali būti atliekami skirtingi tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, tačiau galutiniam pilvaplėvės navikų patvirtinimui reikalinga naviko biopsija. Tuo tikslu dažniausiai atliekama diagnostinė laparoskopija arba biopsija  paimama ultragarso kontrolėje transkutaniškai. Tai leidžianti nustatyti, kokios kilmės yra pilvaplėvės pakitimas – pirminis pilvaplėvės vėžys ar metastazės iš kito organo. „Kitaip, nei yra daugumos kitų vėžių atveju, pilvaplėvės vėžys nėra klasifikuojamas pagal TNM piktybinių navikų klasifikaciją į stadijas, tačiau ši vėžio forma priskiriama agresyvioms – nuo ligos pradžios iki mirties negydant išryškėjusios klinikos gali praeiti vos vieneri–dveji metai ar net mažiau“, – sako NVC abdominalinės chirurgijos gydytoja. Vidutinis pacientų išgyvenamumas jau atsiradus klinikai be gydymo yra 6 mėn. HIPEC – šiuolaikinis pilvaplėvės navikų gydymo metodas Nustačius pirminius pilvaplėvės navikus, o kartais ir kiaušidžių vėžio, storosios žarnos ar skrandžio vėžio metastazes pilvaplėvėje, įprastai yra atliekama citoredukcinė operacija.  Šios operacijos metu siekiama pašalinti visus akimi matomus navikinius pakitimus, jei reikia – aplinkinius limfmazgius, visą pilvaplėvę ar jos dalį, pilvo organus, apimtus išplitusio naviko. Tai vienos didžiausių ir sudėtingiausių operacijų pilvo ertmėje, kurių vidutinė trukmė apie 7 val. Tačiau net ir visiškai pašalinus naviką, pilvo ertmėje gali likti vėžinių ląstelių, kurios yra nematomos akimi. Tam, kad liga neatsinaujintų ar neišplistų į kitus organus, kartu su operacija jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje atliekama ir hiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC). Pasaulyje ši metodika taikoma jau daugiau nei 50 m. Dr. G. Rudinskaitė į šią metodiką gilinosi ir su ja dirbo vienerius metus trukusioje stažuotėje Prancūzijoje Montpelje vėžio institute ir sėkmingai ją taiko NVC. „HIPEC yra atliekama supilant praskiestą ir pašildytą chemoterapinį vaistą į pilvo ertmę, kur vaistas cirkuliuoja palaikant būtiną 41-42 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Procedūrai atlikti naudojamas specialus aparatas, užtikrinantis chemoterapinio preparato cirkuliaciją ir temperatūros palaikymą. HIPEC metodas leidžia pasiekti didesnes vaisto dozes pilvo ertmėje, o aukštesnėje temperatūroje vėžinės ląstelės jautriau reaguoja į skiriamą vaistą“, – pasakoja dr. G. Rudinskaitė. NVC  yra atliekama atvira HIPEC metodika, kuomet po atliktos operacijos chemija cirkuliuoja dar neužvėrus pilvo ertmės – tai leidžia tolygiau paskirstyti vaistus ir užtikrinti vienodą, reikalingą temperatūrą visose pilvo dalyse. Pati HIPEC procedūra trunka nuo 30 iki 90 minučių. Gydymas efektyvesnis ir su mažesniu šalutiniu poveikiu Gydytojas onkologas chemoterapeutas, įvertinęs paciento klinikinę situaciją ir siekdamas pacientą gydyti kuo efektyviau, gali skirti vieną konkrečiam vėžiui gydyti tinkamą vaistą arba taikyti gydymą kelių vaistų deriniu. Intraperitoninei hiperterminei chemoterapijai dažniausiai naudojami tokie patys vaistai, kurie skiriami į veną įvairių lokalizacijų navikų gydymui – platinos preparatai, mitomicinas C, doksorubicinas.   „Svarbu tai, kad intraperitoninės hiperterminės chemoterapijos metu į pilvo ertmę patekę vaistai veikia lokaliai, taigi toks chemoterapijos būdas turi mažiau šalutinio poveikio nei sisteminė intraveninė chemoterapija.  Be to, HIPEC metu vaistai tiesiogiai skiriami į pilvo ertmę, į kurią į veną lašinami preparatai sunkiai patenka“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Nadežda Lachej. Tačiau HIPEC – ne vienintelis galimas gydymo metodas esant pilvaplėvės navikams. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sudarant vėžio gydymo planą, įprastai taikomi ir derinami keli skirtingi gydymo metodai – operacija, chemoterapija, rečiau imunoterapija, vėžio taikinių ar spindulinė terapija. Kokį gydymą taikyti, sprendžia visa gydytojų specialistų komanda. „HIPEC metodas gali būti derinamas ir su kitais vėžio gydymo būdais, pavyzdžiui, sisteminiu priešvėžiniu medikamentiniu gydymu. Jei po operacijos su HIPEC yra didelė atkryčio rizika, pacientui gali būti rekomenduojama ir pooperacinė chemoterapija. Tais atvejais, kai liga yra išplitusi ir operacija negalima, skiriamas sisteminis gydymas. Specifinis priešvėžinis gydymas gali būti derinamas su paliatyviu gydymu, kuris yra svarbus siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę“, – sako dr. N. Lachej. Nacionaliniame vėžio centre jau atlikta 50 radikalių operacijų kartu su hipertermine pilvo ertmės chemoterapija.