2025 balandžio

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos išvakarėse paskanauti tradicinio musulmonų plovo susirinko Nacionalinio vėžio centro bendruomenė. Prie gražios, ilgametės tradicijos šiemet pirmą kartą prisijungė ir kolegos iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Pasibūti drauge ir pabendrauti prie plovo lėkštės pakvietė Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba ir jos primininkas, muftijus Aleksandras Beganskas. Šią padėką medikams už sunkų kasdienį darbą Lietuvos musulmonai organizuoja jau šeštą kartą. Medikus su profesine švente taip pat sveikino garbus svečias – Turkijos respublikos ambasadoriaus patarėjas p. Cengiz Güneş. Kolegas taip pat sveikino Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė medicinai doc. Donata Ringaitienė. Turkijos respublikos ambasadoriaus patarėjas p. Cengiz Güneş akcentavo, kad mediko profesija -herojiška ir nusipelniusi išskirtinės pagarbos. „Gerbiamas direktoriaus pavaduotojau, gerbiama direktore medicinai, gerbiamas muftijau Beganskai, gerbiami sveikatos priežiūros specialistai, pirmiausia noriu su visa pagarba jus pasveikinti. Kaip Lietuvos draugės ir sąjungininkės valstybės Turkijos Respublikos ambasados atstovas noriu išreikšti malonumą dalyvauti šiame renginyje, organizuojamame tokia prasminga Medicinos darbuotojų dienos proga. Sveikatos priežiūros specialistai mums yra nepakeičiami visuomenės herojai, saugantys ir stiprinantys pacientų sveikatą. Kiekviena profesija yra svarbi ir vertinga, tačiau didelis sveikatos priežiūros specialistų pasiaukojimas nusipelnė ypatingos pagarbos. Medicinos darbuotojų diena primena mūsų dėkingumą tiems, kurie dirbate sunkiomis sąlygomis rūpindamiesi mūsų sveikata. Noriu iš visos širdies padėkoti už jūsų neįkainojamas pastangas ir atsidavimą. Dar kartą reiškiu pagarbą ir linkiu sėkmės. Galiausiai, noriu padėkoti Nacionaliniam vėžio institutui, Santaros klinikoms ir muftijui Beganskui, kad suorganizavo šį jau tradiciniu tapusį renginį, leidžiantį išreikšti nuoširdžią padėką sveikatos priežiūros specialistams,“ – sveikino p. Cengiz Güneş. VUL SK direktorė medicinai doc. Donata Ringaitienė pabrėžė, kad dirbdami kasdienį darbą medikai ne tik gydo, bet ir suteikia viltį, kurios taip reikia pacientams. „Norėčiau labai pasidžiaugti, kad pagaliau mus skiria tik Santariškių gatvė. O visumoje esame bendras kolektyvas. Tikiuosi, tokių susitikimų turėsime daugiau. O šia gražia proga norėčiau padėkoti visiems už jūsų nuoširdų darbą, atsakingumą, atkaklumą ir, aišku, už jūsų profesionalumą. Kalbant apie pacientus, tai, turbūt, vienas prasmingiausių darbų. Visos profesijos svarbios, bet mediko profesija, be abejo, ne tik gydo, bet ir suteikia viltį, kurios daugeliui mūsų pacientų labai reikia. Tegul ši diena dar kartą primena, kokia svarbi ir prasminga yra mūsų specialybė. Norėčiau, kad sulauktume daugiau padėkų – gražių šypsenų ir žodžių. O ši tradicija ir parodo, kad mus pastebi, vertina. Linkiu šią gražią tradicinę šventę išsaugoti ir susitikti dažniau šiame NVC sodelyje,“ – kalbėjo doc. D. Ringaitienė.  NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius pabrėžė, kad medikų tarpusavio bendrystė ir artimas ryšys su pacientais kuria visuomenės gerovę. „Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad mūsų – gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbas yra labai prasmingas. Ir kartu labai sudėtingas. Antra, ši proga sustiprina bendrą mūsų pojūtį, kad mes esame bendra medikų komanda, bendra dvasia, net jei susiduriame su įvairiomis problemomis. Trečia, mes nuolatos tobulėjame. Mediko darbe kas 7 metus didžioji dalis informacijos pasikeičia, o valstybė tam skiria tikrai per mažai dėmesio. Todėl labai svarbu, kad medikų bendruomenė kuo artimiau bendradarbiautų su pacientais. Skatindami šį ryšį, mes kartu skatinsime pacientus rūpintis savo sveikata. Dar kartą sveikinu visus su Lietuvos medicinos darbuotojų diena. O vaišindamiesi šiuo plovu pagalvokime apie save, kad mes esame didelė jėga, kuri padeda kurti visuomenės gerovę. Dar kartą visiems ačiū už jūsų sunkų kasdienį darbą,“ – dėkojo dr. M. Kinčius. Padėkos plovo iniciatyvos sumanytojas Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos primininkas, muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad didžiausia dovana – medikų išgelbėtos gyvybės. „Tai yra mūsų tradicija. Ją mes tęsiame kartu – draugiškai, broliškai. Lietuvos musulmonų bendruomenė labai džiaugiasi galėdama padėkoti medikams už jų kasdienį sunkų darbą, atsidavimą ir rūpestį pacientui. Mes jums dėkingi ir mes jums sakome ačiū. Mes pasistengsime, kad kasmet galėtume atvažiuoti čia ir pavaišinti jus skaniu plovu. Dėkojame jums visos musulmonų bendruomenės vardu už išgelbėtas gyvybes – tai didžiausia dovana, kokią tik įmanoma suteikti kitam žmogui. Jau šeštą kartą esame čia. Turime galimybę susipažinti, pabendrauti ir būti draugais. Linkiu medikams dirbti savo darbą – pavyks, kartais gal nepavyks, bet tai suteiks viltį. Su jūsų švente,“- sveikino A. Beganskas. NVC IR VUL SK bendruomenė nuoširdžiai dėkoja organizatoriams už šią akciją ir be galo skanų plovą!

Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė, “Lietuvos sveikata” Ryšys su regionais, kompleksinė pagalba ir sklandus paciento kelias – tokios temos dominavo Nacionalinio vėžio centro (NVC) organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Onkologų diena“ Utenoje. Renginyje dalyvavo gausus būrys įvairaus profilio gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Onkologai vyksta į regionus Nacionalinis vėžio centras grįžo prie senos tradicijos – išvažiuojamųjų konferencijų regionuose. Pirmoji tokia konferencija po ilgos pertraukos surengta Utenoje.  „Paciento kelias prasideda ne tretinio lygio įstaigoje. Žmogus pas mus atvyksta iš antrinio lygio įstaigos ar atsiųstas šeimos gydytojo, o po gydymo vėl grįžta į tas pačias grandis ir galiausiai – į namus. Nepakanka turėti tvarkingą tik vieną fragmentą – turime matyti platesnį vaizdą ir bendradarbiauti su visomis sveikatos priežiūros grandimis. Labai svarbu užtikrinti, kad visas paciento kelias būtų sklandus“, – apie šios konferencijos svarbą kalbėjo centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Utena pasirinkta neatsitiktinai – Utenos ligoninė yra didžiausia partnerė regione po sostinės gydymo įstaigų. „Susitikimas su šio miesto specialistais – tik pirmasis žingsnis. Utena yra didžiausia mūsų regiono ligoninė, todėl nuo jos ir pradedame, tačiau planuojame aplankyti visas regiono įstaigas. Šie periodiniai susitikimai leis mums geriau suprasti partnerių poreikius ir užtikrinti sklandesnį pacientų kelią. Gydymo rezultatai visada geresni, kai sulauki grįžtamojo ryšio ir ieškai bendrų sprendimų“, – pabrėžė doc. dr. V.Pečeliūnas. Konferencijoje medikai diskutavo, kaip pagreitinti diagnostiką, padėti regionų gydytojams atpažinti onkologinės ligos požymius ir nuosekliai siųsti pacientą specializuotam gydymui. Taip pat ieškojo sprendimų, kaip geriau prižiūrėti pacientus, kai jie po gydymo grįžta į savo regioną. „Mums svarbu, kad Utenos pacientai, kurie sudaro apie du procentus visų mūsų pacientų, būtų aptarnaujami ne prasčiau nei Vilniaus gyventojai, – kalbėjo centro vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad NVC ir regionų įstaigos turi daug bendradarbiavimo galimybių. – Kalbėjome su Utenos ligoninės vadovybe ir suradome nemažai sričių, kur galime efektyviai vieni kitiems padėti. Tai apima paliatyviąją priežiūrą, reabilitaciją ir net radiologinius tyrimus. Įdomu tai, kad kai kuriais atvejais Utenos ligoninė turi pranašumų – pavyzdžiui, radiologinius tyrimus jie gali atlikti greičiau nei mes.“ NVC didina pajėgumus Sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas, įsteigtas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos yra viena didžiausių pagal dydį organizacijų Lietuvoje – joje dirba per 8 tūkst. darbuotojų. Iš jų 1,2 tūkst. specialistų tiesiogiai dirba su vėžiu sergančiais pacientais. „Per metus sulaukiame daugiau kaip 50 tūkst. unikalių pacientų. Tai mastas, kuris pasiekiamas nedaugelis Europos centrų, – skaičiais dalijosi doc. dr. V.Pečeliūnas. – Pagrindiniai mūsų pacientai yra 60-69 metų. Tokio amžiaus žmonių ateityje tik daugės – tai asmenys, gimę 1960-1970 metais, kai Lietuvoje gimstamumas buvo didelis. Kitas aspektas – mūsų gydymo rezultatai nuolat gerėja, ir mes dažnai galime ilgai kontroliuoti ligą. Žvelgiant į ateitį, medikų bendruomenės rūpestis bus susitvarkyti su šiuo didėjančiu pacientų srautu.“ Kad pasirengtų augančiam pacientų srautui, NVC jau pradėjo esminius struktūrinius pokyčius. Vienas pagrindinių – po konsolidacijos visa Vilniaus onkologija sutelkta vienoje vietoje. „Viskas, kas susiję su onkologija, iš esmės yra mūsų centre. Tai leidžia mums efektyviau išnaudoti turimus resursus, greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti kompleksinę pagalbą pacientams“, – kalbėjo centro vadovas. Per artimiausius dvejus metus NVC siekia tapti visapusišku, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančiu vėžio centru. Tiesa, reikalavimai – ypač aukšti: centre turi būti taikomi visi diagnostikos ir gydymo metodai, gydomi absoliučiai visi onkologiniai pacientai, ne tik tam tikros grupės; būtina atlikti mokslinius bei klinikinius tyrimus ir vykdyti akredituotą švietimą. „Mūsų ambicija – 2028 metais tapti visapusišku vėžio centru, bet tam nepakanka būti gerais tik savo ligoninėje. Turime tarnauti visam regionui, centralizuotai sutvarkyti onkologinę priežiūrą visoje atsakomybės teritorijoje. Mes greičiausiai būsime pirmieji Baltijos šalyse ir galbūt net visame Rytų Europos regione“, – ambicingus planus pristatė doc. dr. V.Pečeliūnas. Jis paaiškino, kad vienas visapusiškas vėžio centras paprastai prižiūri apie 2-5 milijonus gyventojų. Nors tokio centro akreditacija yra ypač griežta, NVC, turėdamas gilias tradicijas ir nuolat tobulindamas savo veiklą, turi galimybes šį tikslą pasiekti. „Šiandien esame kelio pradžioje. Ar kada nors pasieksime finišą? Tikiuosi, kad niekada, nes tikslai – „judantys“, turime daug noro tobulėti. Džiaugčiausi, jeigu kada nors jausčiau, kad pasiekėme kelio vidurį“, – sakė NVC vadovas. Prevencija gelbsti gyvybes Konferencijos iniciatorius, NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas pristatė storosios žarnos vėžio prevencijos ir gydymo galimybes. Pranešime „Kolorektalinis vėžys: prevencija, ankstyvoji diagnostika, gydymas, dilemos, naujienos“ chirurgas daug dėmesio skyrė storosios žarnos vėžio patikros programai. „Viskas prasideda nuo patikros programų. Tai kainuoja mažiau ir duoda geresnių rezultatų nei gydymas. Pavyzdžiui, chemoterapijos kursas, gydant ketvirtos stadijos vėžį, kainuoja 40 tūkstančių, chirurginis gydymas – dar 10-20 tūkstančių“, – ekonominę prevencijos naudą akcentavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas. Anot jo, kiekvienas profilaktikai skirtas euras leidžia sutaupyti keturis eurus, kurie būtų reikalingi gydymui. Chirurgas atkreipė dėmesį, jog išgyvenamumo rodikliai yra žymiai geresni, jei vėžys nustatomas anksti. „Pirmos stadijos storosios žarnos vėžys yra visiškai pagydomas – išgyvenamumas siekia iki 100 procentų. Ketvirtos stadijos atveju – jau tik 10-15 procentų“, – konstatavo NVC chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas. Doc. dr. A.Dulskas apgailestavo, kad Lietuvoje storosios žarnos vėžio patikros programoje dalyvauja tik apie 50 procentų tikslinės grupės žmonių. Europiniai tikslai kur kas ambicingesni – pagal „Beating Cancer“ planą per penkerius metus dalyvumą programoje siekiama padidinti iki 90 procentų. Anot gydytojo chirurgo, ypač sunku į patikros programas įtraukti vyrus. „Vyrų statistika prasta – jų išgyvenamumas itin žemas. To priežastys slypi dar vaikystėje. Nuo mažų dienų mums kartojama, kad esame stiprioji lytis, negalime verkti, turime „būti vyrais“ ir galime iškęsti bet ką, – vyrams būdingą atidėliojimą kreiptis pagalbos išryškino doc. dr. A.Dulskas. – Dėl šios priežasties vėliau jiems tenka iškęsti tikrai labai daug.“ Patikros statistikai gerinti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose neseniai pradėtas pilotinis tyrimas. „Iki šiol patikra vykdavo oportunistiškai – šeimos gydytojas pacientą arba pakviesdavo pasitikrinti, arba ne. Dabar Vilniuje ir Kaune veikia specialūs koordinaciniai centrai, kurie siunčia pakvietimus ir testus tiesiogiai pacientams“, – pasakojo pranešėjas. Jis pabrėžė, kad baimės, susijusios su patikromis, nepagrįstos. „Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad patikra reiškia kolonoskopiją. Iš tiesų pradinis etapas yra paprastas slapto kraujo testas. Raginu nesibaiminti ir savo sveikata pasirūpinti laiku. Ankstyva patikra yra protingas žingsnis, leidžiantis laiku sužinoti ir veikti“, – kalbėjo doc. dr. A.Dulskas. Vėžį stabdo vakcinos Esminį patikros programų vaidmenį ankstyvoje vėžio diagnostikoje pabrėžė ir NVC gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič. Savo pranešime „Gimdos kaklelio vėžio

Saulėtą popietę NVC sodelyje rinkosi POLA nariai. Vyko antrasis nemokamas šiaurietiško ėjimo užsiėmimas. Jį vedė trenerė, Šiaurietiškojo ėjimo mokyklos „8 žingsniai” įkūrėja Irena Gudiškienė. Užsiėmime dalyvavo daugiausia šiaurietiškojo ėjimo naujokai. Tad pirmiausia NVC sodelyje dalyviai buvo supažindinti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, kiekvienam dalyviui lazdos buvo parinktos individualiai. Trenerė supažindino su pagrindiniais taisyklingos šiaurietiškojo ėjimo technikos elementais. Vėliau užsiėmimo dalyviai kelis kilometrus žingsniavo A. Telyčėno gatve link miško.  „Labai džiugu, kad susirinko nemažas būrys. Žmonės supranta, kad reikia judėti ir taip semtis sveikatos. Grupė buvo įvairi: vieniems sekėsi lengviau, kitiems – sunkiau. Buvo labai imlių, greitai tempą „pagaunančių“ dalyvių. Tačiau manau, kad kiekvienas dalyvis gavo žinią, kad judėti reikia. Tik labai svarbu pasirinkti savo specifiką, savo ritmą, savo laiką. Jeigu tai virs realiais darbais, sakau, kad mano darbas galutinai padarytas,“ – juokiasi I. Gudiškienė. Ne vienam užsiėmimo dalyviui kilo klausimas: ar šiaurietiškas ėjimas tinka visiems? Anot trenerės, tokia veikla tinka kone visiems, išskyrus tuos žmones, kurie šiuo metu gydosi traumas, kitas ligas. „Pats priimtiniausias fizinio aktyvumo būdas yra ėjimas. Vaikščioti mokame – belieka taisyklingai įdarbinti lazdas. Kontraindikacijų yra minimaliai, žmonėms po traumų, tam tikrų susirgimų negalima iškart imtis aktyvaus fizinio krūvio. Bet praėjus reabilitaciją ir organizmui atsistačius, šiaurietiškas ėjimas yra labai tikslingas. Vaikams, žinoma, neįdomu, jiems per monotoniška. Bet darbingo amžiaus ar vyresniems žmonėms tai yra vaistas. Ne tik prisotiname kūną deguonimi, bet ir pasikrauname teigiamų emocijų, juk deguonis padeda intensyviau gamintis serotoninui,“ – sako I. Gudiškienė. Trenerė pabrėžia, kad ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis „įdarbina“ kone visus kūno raumenis, todėl yra labai naudingas sveikatai. „Einant taisyklingai, per šiaurietišką ėjimą dirba 90 procentų raumenų. To niekaip nepasieksime eidami paprastai. Čia gi įsidarbina viršutinė kūno dalis, nuimama įtampa nuo pečių juostos, atlaisviname sutrumpėjusius krūtinės raumenis. Kitas momentas – su šiaurietiško ėjimo lazdomis einame sparčiau, turime atramą, atsispiriame, labiau dirba širdies ir kraujagyslių sistema. Šiek tiek padažnėja pulsas, treniruojame ir širdies raumenis, einame aerobiniu režimu, kai organizmą prisotiname deguonimi,“- apie šiaurietiško ėjimo naudą pasakoja I. Gudiškienė.

 Įsibėgėjus pavasariškiems orams NVC sodelyje darbuotojai ir pacientai rinkosi į pirmąjį nemokamą šiaurietiško ėjimo užsiėmimą. Jį vedė trenerė, Šiaurietiškojo ėjimo mokyklos „8 žingsniai” įkūrėja Irena Gudiškienė. Užsiėmime dalyvavo šiaurietiškojo ėjimo naujokai. Tad pirmiausia dalyviai buvo supažindinti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, kiekvienam dalyviui lazdos buvo parinktos individualiai. Trenerė supažindino su pagrindiniais taisyklingos šiaurietiškojo ėjimo technikos elementais. Vėliau užsiėmimo dalyviai kelis kilometrus žingsniavo A. Telyčėno gatve link miško.  „Einant taisyklingai, per šiaurietišką ėjimą dirba 90 procentų raumenų. To niekaip nepasieksime eidami paprastai. Čia gi įsidarbina viršutinė kūno dalis, nuimama įtampa nuo pečių juostos, atlaisviname sutrumpėjusius krūtinės raumenis. Kitas momentas – su šiaurietiško ėjimo lazdomis einame sparčiau, turime atramą, atsispiriame, labiau dirba širdies ir kraujagyslių sistema. Šiek tiek padažnėja pulsas, treniruojame ir širdies raumenis, einame aerobiniu režimu, kai organizmą prisotiname deguonimi,“- apie šiaurietiško ėjimo naudą pasakoja I. Gudiškienė. Anot trenerės, tokia veikla tinka kone visiems, išskyrus tuos žmones, kurie šiuo metu gydosi traumas, kitas ligas. „Pats priimtiniausias fizinio aktyvumo būdas yra ėjimas. Vaikščioti mokame – belieka taisyklingai įdarbinti lazdas. Kontraindikacijų yra minimaliai, žmonėms po traumų, tam tikrų susirgimų negalima iškart imtis aktyvaus fizinio krūvio. Bet praėjus reabilitaciją ir organizmui atsistačius, šiaurietiškas ėjimas yra labai tikslingas. Vaikams, žinoma, neįdomu, jiems per monotoniška. Bet darbingo amžiaus ar vyresniems žmonėms tai yra vaistas. Ne tik prisotiname kūną deguonimi, bet ir pasikrauname teigiamų emocijų, juk deguonis padeda intensyviau gamintis serotoninui,“ – sako I. Gudiškienė.