2025 kovo

NVC Viešųjų ryšių skyrius džiaugiasi galėdamas jums pristatyti atsinaujinusią NVC TV laidą „Aplenk vėžį“!  Šįkart su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr. Audriumi Dulsku leidomės pasivaikščioti po operacinę ir pasikalbėjome apie storosios žarnos vėžio prevenciją bei gydymą. Juk kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo. Įdomaus žiūrėjimo!

Nacionaliniame vėžio centre (NVC) dirbantiems gydytojams svarbu nuodugniai ištirti kiekvieną pacientą, įvertinti jo būklę, ligos stadiją ir paskirti individualią gydymo taktiką. Gydytojai tikina, jog net ir laukiant operacijos, galima kai ką dėl savęs padaryti, kad sumažėtų galimų komplikacijų rizika ir padidėtų išgyvenamumas. Nors vėžys yra gydoma ir, priklausomai nuo stadijos, išgydoma liga, tačiau pacientui, išgirdusiam diagnozę, būna stiprus šokas. „Tai visiškai natūrali pirmoji reakcija. Sužinoti apie ligą yra baisu, galvoje ima suktis įvairiausi scenarijai. Šokas pereina visas įprastas stadijas: neigimas, pyktis, kaltųjų paieškos, savigrauža“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliavas. Jis tikina, kad NVC gydytojai lydi pacientą visame gydymo kelyje: siūlomos psichologo konsultacijos, patariama, kaip nukreipti įkyrias mintis, tvarkytis su stresu ir nusiteikti gydymui. Agresyvus vėžys, kuris užvaldo organizmą tyliai Šiame straipsnyje aptariamas kasos ir kepenų vėžys turi vieną panašumą – jie abu yra vadinami „tyliaisiais“, t. y. specifinių simptomų nėra, vėžys atsėlina tyliai, o kai aptinkamas, paprastai jau būna gerokai išplitęs. Gydytojas J. Kuliavas sako, kad itin agresyvus yra kasos vėžys – apie 80 proc. ligos atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos: penkerius metus išgyvena vos keli procentai, vidutinis išgyvenamumas – metai. Kepenų vėžio statistika geresnė – diagnozavus išplitusį vėžį, penkerius metus išgyvena 3 proc. pacientų, o ankstyvos stadijos išgyvenamumas siekia apie 70 proc. Kasos vėžio agresyvumą pabrėžia ir J. Kuliavo kolegė, NVC gydytoja onkologė chemoterapeutė, Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė: „Iš visų virškinamojo trakto onkologinių ligų kasos vėžys pagal susirgimų dažnumą yra trečias – po storosios žarnos ir skrandžio vėžio. O vertinant mirtingumo statistiką, kasos vėžio yra negailestingiausia. Tačiau gydymo galimybės plečiasi, taigi ir pacientų išgyvenamumo rodikliai gerėja“. Anot gydytojų, kasos vėžys dažniau nustatomas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems. Tačiau būna, kad gydyti tenka ir jaunesnio amžiaus pacientus. Ligos simptomai ir diagnostika Kasos ir kepenų vėžys yra slaptos eigos, taigi bene vienintelis patikimas būdas aptikti ligą, anot chirurgo J. Kuliavo, yra reguliari diagnostika. Svarbūs ne tik įprastiniai kraujo ar šlapimo tyrimai, vizitas pas kardiologą ar urologą, bet reikėtų nepamiršti ir kitų organų – skrandžio, storosios žarnos, kasos, kepenų – apžiūros. Tuomet atliekami echoskopijos, magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Kaip ir daugeliui onkologinių susirgimų, ankstyvi kasos ar kepenų vėžio simptomai nėra specifiniai, todėl savistaba ir atsakomybė už savo sveikatą yra svarbiausia. „Nereikėtų numoti ranka, jeigu pradedame jaustis neįprastai: atsiranda nevirškinimo jausmas, diskomfortas, nugaros skausmai, o pažengusios ligos atveju gali pasitaikyti nepaaiškinamas svorio kritimas, išsekimas, apetito praradimas, nuovargis, deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje“, – įspėja chirurgas. J. Kuliavas atskirai pamini geltą – ji būdinga kasos vėžiui. Kaip aiškina gydytojas, paprastai tulžis iš kepenų per kasos galvą lataku nuteka į dvylikapirštę žarną, o kuomet kasoje atsiranda navikas, pakanka net ir nediduko 1,5 cm darinio, kad užspaustų tulžies lataką. „Tas procesas staigus – žmogus tiesiog po nakties gali pagelsti“, – atkreipia dėmesį J. Kuliavas ir priduria, jog gelta ne visada gali pasireikšti – viskas priklauso nuo to, kurioje kasos dalyje yra navikas. Gydymas yra pritaikomas konkrečiam žmogui Kasos ar kepenų vėžio diagnozę išgirdęs pacientas turėtų nusiteikti nuodugniems tyrimams. Anot gydytojo chirurgo, jie reikalingi tam, kad NVC specialistai turėtų visą ligos paveikslą: kokia vėžio stadija, kur ir kiek jis išplitęs, kokia vėžio biologija. „Tiriame ne tik kepenis ar kasą, bet ir plaučius, krūtinę, kartais skrandį. Tik įvertinę visus tyrimus, galėsime taikyti optimalų gydymą“, – proceso eigą aiškina J. Kuliavas. Paciento tyrimų rezultatus aptaria daugiadalykė komanda, kurią sudaro chirurgas, chemoterapeutas, radioterapeutas ir radiologas. Jeigu reikia kažką patikslinti, įtraukiami ir kitų sričių specialistai. Įvertinusi paciento būklę, amžių, gretutines ligas, onkologinės ligos stadiją, gydytojų komanda nusprendžia, kokį gydymą taikyti pacientui. Kada skiriama operacija, o kada – chemoterapija? Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. E. Baltruškevičienė teigia, jog dėl ligos pobūdžio ir agresyvumo kasos vėžys visuomet gydomas kompleksiškai, t. y. net ir ankstyvosios stadijos vėžiui esant, kuomet navikas nedidelis, be chirurginio gydymo, visuomet taikomas ir papildomas sisteminis medikamentinis gydymas, t. y. profilaktinė chemoterapija. „Agresyvumas pasireiškia tuo, kad pavienės vėžio ląstelės gali cirkuliuoti kraujyje, nukeliauti į kitus organus ir ten suformuoti metastazes. Tyrimais įrodyta, jog tokia profilaktinė chemoterapija gerokai sumažina ligos atsinaujinimą ir pailgina pacientų išgyvenamumą“, – aiškina dr. E. Baltruškevičienė. Chirurgas J. Kuliavas priduria, jog tiek kasos, tiek kepenų vėžio pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis, t. y. atliekama operacija. „Diagnozavus pirminės stadijos ligą, galimybės pasveikti yra gana geros. Mūsų tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą, kad visa gydytojų komanda pasiektų kuo geresnių gydymo rezultatų“, – pabrėžia J. Kuliavas. Anot gydytojos chemoterapeutės, kuomet navikas yra didelis, susijęs su šalia esančiais nervais ir kraujagyslėmis, pacientas nukreipiamas priešoperacinei chemoterapijai – ja siekiama sumažinti naviką, kad jį būtų galima išoperuoti. Toks sisteminis gydymas trunka 3 arba 6 mėnesius (atvykstama kas dvi savaites susilašinti į veną vaistų), gydymo metu atliekami kontroliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar navikas pakankamai sumažėjęs. Dar vienas chemoterapijos taikymo variantas – kuomet chirurginis gydymas neįmanomas, nes navikas labai didelis arba nustatomos metastazės. „Išplitusios ligos atveju medikamentinis gydymas taikomas visą gyvenimą, siekiant sustabdyti ligos plitimą, sumažinti navikinius darinius bei jų sukeliamus simptomus. Išskiriamos kelios medikamentinio gydymo rūšys: chemoterapija, biologinė terapija (kuomet paveikiami specifiniai naviko ląstelei būdingi taikiniai, ligą įtakojantys genų pokyčiai) bei imunoterapija (kuomet kovoti prieš vėžį suaktyvinama paciento imuninė sistema). Nepaisant intensyvių tyrinėjimų kasos vėžio srityje, mažai inovatyvių vaistų pasiteisino – dažniausiai naudojami chemoterapijos deriniai“, – pasakoja dr. E. Baltruškevičienė. Ji priduria, jog kasos vėžys išskirtinis ir tuo, jog navike gausu jungiamojo audinio, mažai kraujagyslių, todėl vaistai sunkiau patenka į naviko ląsteles. „Todėl kasos vėžio gydymui dažnai naudojamos liposominės vaisto formos, kuomet vaisto molekulės įvelkamos į specialias pūsleles, kurios leidžia vaistui lengviau patekti į naviko ląsteles“, – gydymo specifiką aiškina chemoterapeutė. Kaip gydomas kepenų vėžys ir kas yra genų panelė Pasakodama apie kepenų vėžį, dr. E. Baltruškevičienė pabrėžia, kad jis yra dviejų rūšių – kilęs iš kepenų ląstelių (hepatoceliulinė karcinoma HCC) arba iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). HCC kepenų vėžys yra dažniausias, jis paprastai išsivysto po kepenų cirozės ar persirgus hepatitu B, C. „Nustačius hepatoceliulinę karcinomą visuomet siekiama taikyti vietinius gydymo metodus – išoperuoti, abliuoti, embolizuoti – užkišti naviką maitinančias kraujagysles arba į jas suleisti chemopreparatų. Jei kepenų vėžys išplitęs, vietiniai gydymo metodai keičiami medikamentiniu gydymu. Verta paminėti, kad HCC chemoterapijai nėra jautri, jai

Algė Leveckytė, Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Pavasarį krūties ligų specialistai pasitiko 19-ąja S. Gallen konferencija. Džiugu buvo eilinį kartą dalyvauti šioje svarbiausioje krūties patologijos konferencijoje: joje gimsta krūties vėžio gydymo rekomendacijos, kuriomis remiamasi priimant kritinius sprendimus gydant pacientus visame pasaulyje. Šias metais susirinko virš 3000 dalyvių. Stebimas vis didesnis dėmesys individualizuotam gydymui, imant aktyviau diskutuoti apie vyresnio amžiaus pacienčių gydymo niuansus, gyvenimo kokybės užtikrinimą. Tradiciškai skirta nemažai dėmesio krūties vėžio chirurgijai. Daug diskutuota apie pasirinktų operacijų apimtį, chirurgai skatinti atlikti tausojančias krūtų operacijas. Savo pacientėms jau seniai sakau, kad krūties pašalinimas neprailgina išgyvenamumo. Jungtinėse Amerikos Valstijose nerimą kelia masiškai siūlomos atlikti mastektomijos net esant 1 cm navikui. Sekdamos šią tendenciją pacientės dėl simetrizacijos pageidauja šalinti ir sveiką krūtį. Tai yra visiškai nepateisinama ir žaloja sveikatą. Šią istoriją pasakojo ir neigiama praktika dalijosi Armando Giuliano, pelnęs šių metų konferencijos apdovanojimą. Kaip chirurgė labai džiaugiuosi, kad kelią vis lengviau skinasi hormonams jautria pažengusia lobuline karcinoma sergančių pacienčių gydymas, vis aktyviau pradedant gydymą nuo operacijos. Pažymėtina, kad šioms pacientėms medikamentinis gydymas retai turi pakankamą efektą. Nagrinėtas trigubai neigiamos karcinomos ir HER 2 teigiamo vėžio gydymas. Išsiskyrė nuomonės dėl pastarojo neoadjuvantinio gydymo naviko dydžio indikacijų. Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad gydyti nuo chemoterapijos ir biologinės terapijios reikėtų pradėti navikui esant 2 cm ir didesniam. Ankstyvesnė terapija pastebimos naudos neduoda ir išgyvenamumo neprailgina. Tokius atvejus geriausia pradėti gydyti nuo operacijos. Skirta nemažai dėmesio ir paveldimo vėžio gydymui. Diskutuojant apie chirurgiją, keliami klausimai dėl krūtų tausojimo su jau nustatytomis mutacijomis. Nuomonės vis dar pasiskirstę netolygiai, bet vis daugiau specialistų į tausojimą žiūri tolerantiškiau. Aš asmeniškai šią mintį vis dar jaukinuosi, bet procesą spartina mano pacientės, aktyviai besidominčios krūties vėžio naujienomis ir pageidaujančios tausoti krūtį. Atkreiptas dėmesys ir į medikamentinio gydymo pašalinį poveikį. Diskusijose aptartas hormonoterapijos šalutinis poveikis. Deja, racionalių sprendimų išgirsti nepavyko. Rekomendacijos išlieka tos pačios- adekvačiai didinti fizinį krūvį, tinkamai maitintis, teikiant prioritetą Viduržemio jūros mitybai. Akcentuota meditaciios ir „Mindfulness” praktikų reikšmė, streso valdymo priemonės. Man, asmeniškai, tai kelia susižavėjimą, nes daugelyje vakarietiškų šalių į gydymo planą įtraukiama joga, meditacija, taip akcentuojant holistinį požiūrį į pacientą, o ne pabrėžiant vieno organo onkologinį susirgimą. Suklusti turėtų aromatazės inhibitorius vartojančios pacientės. Netgi taurė raudonojo vyno vakare gali visiškai neutralizuoti vaistu terapinį poveikį. Čia būtų galima visiškai pritarti Pasaulinei sveikatos organizacijai, kurios naujausiose rekomendacijose nebėra saugaus alkoholio kiekio. Tai visada akcentuoju savo pacientėms per konsultacijas. Džiaugiuosi, kad ši žinia vis dažniau suranda kelią į jų širdis ir protus. Nepamiršta aptarti ir oligometastatinio vėžio gydymo galimybių. Nepaisant pasigirstančių nuomonių, kad šis gydymas, esant keletui židinių kituose organuose, neprailgina išgyvenamumo, nugali žinia, kad taip gerinama gyvenimo kokybė ir šį vėžį gydyti verta. Diskutuota ir apie kartotinę krūties radioterapiją, kai pakartotinai atliekant krūtį tausojančias operacijas, taikomas pakartotinis švitinimas. Lengviau pritariama aktinoterapijai po trumpesnio laiko, t.y., 5 metų. Anksčiau kildavo aršių diskusijų ir dėl 10 metų. Skatinama dalinė aktinoterapija, taip skiriant mažesnį apšvitos kiekį. Vis dar atsargiai keliamas mažų navikų ir sarginio limfmazgio biopsijos indikacijų klausimas. Vykstant klinikinėms studijoms, sarginio limfmazgio biopsija vis dar indikuotina. Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriame su pacienčių klausimu po neoadjuvantinės chemoterapijos stebint pilną radiologinį atsaką. „Tai gal nereikia manęs operuoti?” Deja, reikia. Nes to nepadarius, vėžio atkryčio tikimybė išlieka pernelyg didelė. Pasiekus pilną atsaką bandoma atlikti iki dvylikos biopsijų, taip bandant patvirtinti, kad onkologinių ląstelių vėžio vietoje nebeliko. Bet atidėkime tai ateičiai. Nepaisant geografinės vietovės, vyrauja visiškas pritarimas, kad chirurginis gydymas išlieka krūties vėžio gydymo aukso standartu. Panašu, kad ši opcija nesikeis artimiausiu laiku, galimai net artimiausią dešimtmetį. 19-osios St.Gallen konferencijos diskusijos dalyviai Pasaulyje plačiai diskutuojant apie dirbtino intelekto plėtrą ir galimai netgi kai kurių funkcijų perėmimą, sąlytyje su krūties vėžio gydymu jis reikšmingas tik aktinoterapijos planavimui bei duomenų analizei. Kadangi ši nauja technologija domina mane asmeniškai, įtraukiau ją į savo praktiką krūtų implantų prieš rekonstrukciją parinkimui. Galima sakyti, kad senieji mūsų parinkimo metodai ir DI nuomonės tam tikrais atvejais sutampa. Bet klaidos tikimybė vis dar išlieka didelė. Taigi, kontrolė yra būtina ir žmogaus intelektas dar nepakeistas ir, šmaikščiai sakant, „saugus”.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai. Lietuvos gyventojaitaip pat turi dėl ko sunerimti – tarp Europos Sąjungos šalių kartu su Latvija, Estija ir Portugalija esame vieni iš tų, kurie pagal sergamumo skrandžio vėžiu dažnį žemėlapyje yra pažymėti raudonu tašku. Gyvenimo būdas įtakos turi kur kas daugiau, nei paveldimumas „Atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi sergamumo dažnis šia liga skirtingose pasaulio šalyse, vienareikšmiškai kol kas negalima, tačiau manoma, kad prie to stipriai prisideda rizikos veiksnių paplitimas“, – sako Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys. Vienas iš žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių yra mityba. Pastebima, kad šalyse, kuriose sergamumas skrandžio vėžiu didelis, populiarus stipriai sūdytas maistas. Tradiciškai lietuviai pratę valgyti daug rūkytų ir sūdytų mėsos produktų, o druska – tai gerai žinomas rizikos veiksnys galintis prisidėti prie skrandžio vėžio vystymosi. , Žinoma, svarbūs ir kiti rizikos veiksniai, kuriuos bent iš dalies galime kontroliuoti koreguodami gyvenimo būdą. Visų pirma tai žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio – atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota dieta, vartojant daugiau vaisių, daržovių ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Laikydamiesi šių skrandžio vėžio riziką mažinančių gyvensenos principų, tuo pačiu sumažiname tikimybę susirgti ir kitomis ligomis. Genetiškai paveldimi atvejai, anot gydytojo, sudaro tik nedidelę dalį visų skrandžio vėžio atvejų: „Pavieniai susirgimai šeimoje gali būti susiję su šiek tiek didesne nei įprastine rizika, tačiau to negalime vadinti paveldimu skrandžio vėžiu – tokių atvejų, kuomet skrandžio vėžys nustatomas pacientui, kurio šeimoje jau yra sirgusių šia liga, pasitaiko maždaug 1 iš 10. Kad tai iš tiesų yra genetiškai paveldimas skrandžio vėžys galime sakyti tuomet, kai žinomas konkretus už vėžį atsakingas genas – tokie atvejai sudaro tik apie1 proc. visų nustatomų skrandžio vėžio atvejų“. Didelio mirtingumo priežastis – diagnozuojamas jau pažengusios stadijos vėžys Iki pusės visų naujai Lietuvoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų priskiriami pažengusiai ligos stadijai. Ankstyvos stadijos skrandžio vėžys nustatomas retai – iki 15 proc. visų atvejų. „Pirma skrandžio vėžio stadija įprastai neturi simptomų arba jie būna nestipriai išreikšti, nespecifiniai, būdingi kitoms ligoms. Juk kam šiais laikais nepasitaiko rėmens graužimo ar pilvo skausmų. Dažnu atveju kreiptis pagalbos į specialistus paskatina be priežasties krentantis svoris – vienas ryškiausių pažengusiam vėžiui būdingų simptomų“, – pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas. Tarp kitų simptomų, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, gydytojas vardina apetito stoką, ankstyvą pilnumo jausmą pavalgius, atsirūgimus ar rėmens jausmą, pykinimą, vėmimą. Kartais, ypač tais atvejais kai liga pažengusi, skrandžio vėžys diagnozuojamas pasireiškus kraujavimo iš virškinamojo trakto reiškiniams ar žarnyno nepraeinamumui. Nors pažengusioje stadijoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų skaičius skamba bauginančiai, panaši situacija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse, kuriose nėra vykdoma prevencinė skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tokią programą vykdo Pietų Korėja, Japonija ir Čilė – šalys, kuriose skrandžio vėžio dažnis yra itin didelis. Tiesa, ES lygmeniu kovai su vėžiu pastaruoju metu skiriamas išskirtinis dėmesys, tad šių iniciatyvų kontekste jau vystomos diskusijos apie skrandžio vėžio prevencinės programos galimybes artimiausioje ateityje. „Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje darbdavys ne tik privalo sudaryti sąlygas savo darbuotojui pasitikrinti, bet ir turi užtikrinti, kad jis sudalyvaus skrandžio vėžio ankstyvos diagnostikos programoje – priešingu atveju darbdaviui bus skiriama bauda. Natūralu, kad dėl taikomos sistemos, didžioji dalis skrandžio vėžio atvejų šioje šalyje nustatoma ankstyvoje stadijoje. Atitinkamai ženkliai skiriasi ir gydymo rezultatai. Deja, pasaulyje nėra šalių, kurios galėtų pasidžiaugti puikiais rezultatais gydant jau pažengusios stadijos skrandžio vėžį“, – sako dr. A. Baušys. Prevencinės programos neturime, tačiau gydymo metodais neatsiliekame Skrandžio vėžį medikai įvardija kaip pakankamai agresyvią ligą, tačiau atsakyti į klausimą kaip greitai jis vystosi, pakankamai sudėtinga – mokslu grįstų įrodymų šiai dienai nėra daug. „Keletas tokio pobūdžio tyrimų, kuomet gydymo atsisakę žmonės sutiko būti stebimi, buvo atlikta Pietų Korėjoje. Pastebėta, kad vėžio stadija didėja vidutiniškai kas 12 mėnesių. Kitaip tariant, nuo pirmos iki ketvirtos stadijos vėžys gali išsivystyti maždaug per 4 metus“, – pasakoja Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas. Nustatyti ankstyvos stadijos skrandžio vėžį svarbu dėl gydymo efektyvumo: kuo mažiau liga yra pažengusi, tuo didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Medicinos mokslo tyrimuose įprastai yra matuojamas 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis. Po taikyto gydymo būtent tiek laiko stebima, ar liga neatsinaujino. Pradėjus gydyti pacientą nustačius jam ankstyvos stadijos skrandžio vėžį, išgyvenamumo rodiklis siekia virš 95 proc. Sergant antros ar trečios stadijos skrandžio vėžiu, išgyvenamumo rodiklis yra mažesnis nei 50 proc. Tuo tarpu nustačius ketvirtos stadijos vėžį, gydymas įprastai skiriamas siekiant prailginti paciento gyvenimo trukmę. Dr. A. Baušys pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienu atveju parenkama individualiai, multidisciplininėse komandose, tačiau chirurgija šiai dienai yra pagrindinis ir vienintelis skrandžio vėžio gydymo būdas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo. „Esant ankstyvai vėžio formai, dažniausiai taikomas tik chirurginis gydymas. Jo metu gali būti pašalinama dalis arba visas skrandis, taip pat netoliese esantys limfmazgiai. Nustačius antros arba trečios stadijos skrandžio vėžį, prieš chirurginį gydymą įprasta taikyti priešoperacinę chemoterapiją, kurios tikslas – sumažinti naviką, padaryti jį lengviau pašalinamu ir tuo pačiu gydyti slaptąsias mikrometastazes. Jeigu liga išplitusi, tuomet chirurginis gydymas nėra siūlomas, išskyrus atvejus, kuomet juo siekiama palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, kai navikas užspaudžia virškinamąjį traktą ir žmogui tampa sunku valgyti ar navikas kraujuoja“, – pasakoja dr. A. Baušys. Nacionaliniame vėžio centre nuolatos vykdomi ir klinikiniai tyrimai – pacientams skiriamas inovatyvus medikamentinis gydymas, taikomos naujos chirurginės technikos. Pacientui – tai galimybė gauti naujausią gydymą. Dažnu atveju klinikinių tyrimų rezultatai atneša į kliniką reikšmingas naujoves, kurios visuomet yra žingsnis į priekį vėžio gydymo srityje. „Kalbant apie chirurginį gydymą, galime pasiūlyti pacientams viską, ką siūlo pažangiausios pasaulio klinikos. Labai stengiamės, kad Lietuvoje nuo vėžio besigydantiems pacientamsgalėtume pasiūlyti inovatyvius gydymo metodus. Kitaip tariant tai, kas rytoj jau bus standartu, mes siūlome šiandien“, – sako dr. A. Baušys.