Naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pirmadienį vyko informacinės sklaidos renginys „Krūties vėžio prevencija: svarbiausia laiku atlikti patikras“, kurį inicijavo pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Pirmosios ponios globojamame renginyje dalyvavo Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos bei iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ atstovės, diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai, Lietuvos savivaldybių merai bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, nacionalinė ir regioninė žiniasklaida. Pirmosios ponios žodžiais, šiandienos renginys yra proga padėkoti tiems, kurie nuolat dirba ties tuo, kas veiksminga saugant ir didinant laiko, sveikatos bei gyvybės vertę visuomenėse – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Dėkojame kiekvienam, kuris plėtoja konkrečius visuomenės gerovės, visų pirma žmonių sveikatos, stiprinimo procesus atokiausiuose Lietuvos regionuose, mažindami visų rūšių socialinę atskirtį. Dėkojame tiems, kurie ne tik apmąsto gerąsias tarptautines praktikas, bet ir, permąstę regionų vystymo aspektu probleminius klausimus, žengia toliau. Konstruktyviais, inovatyviais sprendimais įveikia sisteminius ir taikomuosius iššūkius regionuose, paverčia juos sėkmingais darbais ir apčiuopiamais rezultatais dėl kiekvieno žmogaus, o krūties vėžio prevencijos atveju – dėl kiekvienos moters sveikatos išsaugojimo, giliai suvokdami jos vaidmenį demokratizacijos, šeimos ir visuomenės klestėjimo procesuose“, – kalbėjo D. Nausėdienė. Pirmoji ponia akcentavo, jog krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Reali pagalba moters sveikatinimui stiprina jos vaidmenį, ateities perspektyvas ir yra svarbi kuriant sveiką ir stiprią valstybę. O valstybė yra stipri tiek, kiek stiprus ir sveikas yra kiekvienas visuomenės narys. Pirmoji ponia taip pat pabrėžė laiku pateikiamos informacijos apie ligą, žinių apie galimus jos prevencijos būdus svarbą, patikimos informacijos prieinamumo kiekvienam Lietuvos piliečiui ir pilietei apimties didinimo bei paslaugų pasiekiamumo kiekvienai Lietuvos moteriai ir jų kokybės gerinimo būtinybę. „Kasmet Lietuvoje 1 700 moterų diagnozuojamas krūties vėžys. Keli šimtai moterų kasmet pralaimi kovą su šia liga. Ši diagnozė yra ne tik viena dažniausių moterų vėžio formų, bet ir ženkli su vėžiu susijusio mirtingumo priežastis. Krūties vėžys, be abejo, sunkiausias yra pacientei, bet neišvengiamai paliečia ir neigiamai veikia visą moters šeimą“, – teigė D. Nausėdienė. Pasak pirmosios ponios, tam, kad vėžio diagnozė nesugriautų gyvenimo pagrindų, kiekvienas iš mūsų gali imtis veiksmų, siekdamas sumažinti žalą ir kuo anksčiau nustatyti ligą. „Raginkime visas moteris pasidomėti rizikos veiksniais. Kvieskime pasikalbėti su savo gydytojais apie individualias grėsmes, aktyviai domėtis ir dalyvauti rekomenduojamuose prevenciniuose tyrimuose ir bendruosiuose profilaktiniuose patikrinimuose. Raginu suvokti, kad būtent laiku atliekama patikra ir ankstyva diagnozė gali išgelbėti Jūsų gyvybę bei sveikatą. Ankstyva diagnozė ženkliai didina teigiamų gydymo rezultatų tikimybę“, – sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia atkreipė dėmesį į tai, jog prevencinės programos amžiaus grupės praplėtimas – ypač svarbus valstybės politikos pokytis. Nuo 2025 m. nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Tai atveria kelią papildomai daugiau nei 180 tūkstančių moterų profilaktiškai pasitikrinti. Valstybės finansuojama programa, suteikianti galimybę kas dvejus metus atlikti mamogramą, – tai, ko praleisti neturi nė viena tikslinės amžiaus grupės moteris. Šiais metais tokia valstybės finansuojama galimybė garantuota daugiau nei 600 tūkstančių moterų, tačiau pasitikrina mažiau nei pusė. Pirmoji ponia akcentavo savivaldybių vaidmenį ir indėlį, ragino ieškoti efektyvių būdų, kaip žinia apie prevencines patikras galėtų greičiau ir tiksliau pasiekti moteris atokiausiuose šalies kampeliuose, kaip įveikti logistines kliūtis, juolab kad Lietuvoje yra gerųjų pavyzdžių. D. Nausėdienė dėkojo ligoninių vadovams, medikams, sveikatos biurų specialistams už nuoširdų, sunkų darbą ir pakvietė juos dirbti proaktyviai. „Būtina siekti maksimalios pažangos įgyvendinant prevencijos programas, nes per daug lietuvių žino, ką reiškia prarasti motiną, žmoną, dukrą, seserį ar kitą mylimą žmogų dėl krūties vėžio. Pasaulio medicinos moksliniai tyrimai greitina pažangą diagnozuojant ir gydant krūties vėžį, todėl didėja galimybės gerinti išgyvenamumą dėl šios ligos. Labai svarbu, kad Lietuvos moterys taip pat turėtų galimybę pasinaudoti mokslinės pažangos sėkmės vaisiais. Tam kritiškai būtinas prieinamumas prie inovatyvaus gydymo ir inovatyvių vaistų“, – kalbėjo D. Nausėdienė, pridūrusi, jog modernus gydymas turi būti ne prabanga, bet visuotinė kiekvienos moters teisė ir galimybė. Pirmoji ponia dar kartą pakvietė medikus, visuomenines organizacijas, Vyriausybės ir savivaldybių institucijas, įmones, mokslo tyrimų centrus ir kitas suinteresuotas grupes didinti informuotumą apie tai, ką Lietuvos moterys gali padaryti, kad užkirstų kelią krūties vėžiui. Specialistų ekspertų įžvalgos Renginyje vyko specialistų – ekspertų iš pagrindinių universitetinių Lietuvos ligoninių diskusija, kurioje dalyvavo doc. dr. Valdas Pečeliūnas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas,  prof. Elona Juozaitytė, dr. Jurgita Ušinskienė, dr. Daiva Gudavičienė, dr. Rūta Briedienė. Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas neabejoja, jog kiekvienos moters rūpestis savimi kartu yra ir rūpestis savo artimaisiais, tačiau profilaktinėje patikroje dalyvauja tik pusė moterų, kurioms reikėtų pasitikrinti. “Nedalyvavimo priežasčių daug, tačiau, ar užtenka informacijos ir komunikacijos? Neabejotinai šiuo metu tai ir yra aktualiausia problema. Valstybės mastu yra padaryta labai daug dalykų. Pirmiausia – užtikrinta finansavimas, nupirkta įranga. Teisėkūra sutvarkyta, lyderystė užtikrinta. Visiškai aišku, kas ką daro. Įstaigos pasiruošę, valstybė viską apmoka, bet žmonės neateina. Ką tai reiškia? Mes per metus turėtume patikrinti daugiau nei 100 tūkstančių daugiau moterų. Tai reiškia, kad neateina toks tikslinės žmonių grupės skaičius. Kitaip tariant, tai daugiau nei 800 anksti nenustatytų navikų. Ir tai reiškia bent 500 ankstyvesnių mirčių. Jeigu ši žinutė pasiektų visus žmones, tikiu, kad ji būtų tiek įtaigi, kad tikrai padėtų žmonėms įveikti baimes ir akcentuotų ankstyvo pasitkrinimo naudą, kuri svarbi visai šeimai, artimiesiems. Manau, kad tai leistų išgelbėti šimtus moterų. Šiandien svarbiausias dalykas yra viešinimas, žmonių baimių mažinimas, perspektyvų išaiškinimas. Lietuvoje 38 įstaigos, kurios atlieka mamografines paslaugas. Tikrai visose apskrityse, ir tikrai visose savivaldybėse“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Doc. dr. Rūta Briedienė, remdamasi klinikinės praktikos patirtimi, teigė, jog baimių tikrintis tikrai yra daug. „Tokių istorijų mes girdime labai daug – įstaigos baimė, ligos baimė, baimė, kad gal su manimi nepagarbiai elgsis. Moterys bijo, kokios bus pasekmės, kas bus po to? Įdomu tai, kad tik pusė iš centralizuotai pakviestų moterų atvyko pasitikrinti. Bandyta apklausti, kokios neatvykimo priežastys? Iš atsiliepusių 80 proc. atsakė paprastai – “nenoriu”. Neaiškino nieko daugiau. Žinoma, buvo moterų, kurios dėl negalios neatvyko, dėl to, kad gyvena užsienyje, kad lankosi kitoje gydymo įstaigoje. Būtų įdomu paanalizuoti atsakymą „nenoriu“ – pasakė doc. dr. R. Briedienė. Dr. Jurgita Ušinskienė pritarė kolegoms, kad komunikacija labai svarbi visos Lietuvos mastu. „Būtinai reikia pasistengti, kad visos moterys, kurioms reikia pasitikrinti, suprastų, kodėl joms reikia tikrintis, kaip atliekamas tyrimas? Mums reikia suprasti ir tą moterį, kuri galvoja labai paprastai: esu sveika, nieko blogo nejaučiu, man nėra blogai,

Nacionaliniame vėžio centre nuosekliai  kuriama jaukesnė aplinka pacientams ir darbuotojams: susirinkusi bendruomenė pasveikino Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kolektyvą gavus naują modernią erdvę – kineziterapijos salę. Naujoje salėje savo sveikatą gerins ir pacientai, ir NVC darbuotojai. Iškilmingame naujos salės atidarymo renginyje NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, jog daromas didelis žingsnis į visapusišką paciento priežiūrą. „Reabilitacija, judesys yra be galo svarbus veiksnys pacientui sveikstant. Mūsų sąlygos reabilitacijai tikrai nebuvo pakankamos, jau keli metai galvojome ir planavome gerinti šią infrastruktūrą. Šiandien labai džiaugiuosi, kad mes, kaip įstaiga stilingai ir gražiai praturėjome ir esame pasiruošę savo pacientams suteikti geresnę paslaugą. Šios dienos proga norėčiau įteikti labai simbolinę dovaną – Dalios Skunčikaitės tapybos darbą, kuris vadinasi „Judėjimas“. Tikiuosi, kad savo kasdieniu darbu įprasminsite šitą kūrinį“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Direktorius padėkojo visiems, prisidėjusiems prie salės sutvarkymo. „Visiems – didelis ačiū. Labai svarbu, kad ši infrastruktūra tarnaus ne vien pacientams, tikimės, kad šia sale, čia esančiomis galimybėmis norės ir galės pasinaudoti mūsų darbuotojai, taip prisidėdami prie savo sveikatinimo, judesio. Kai pats judi, šiek tiek lengviau patarti ir pacientams“, – pasakė doc. dr. V. Pečeliūnas. Prie sveikinimų prisidėjo ir NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius. „Noriu pasveikinti visą reabilitacijos skyrių su puikios salės atsiradimu, kur bus visos galimybės dirbti pagal medicininės reabilitacijos standartus. Dėkoju Ryčiui Motiejūnui su visa komanda, kuris jau tris metus gvildeno šitą projektą  nuo to momento, kai šiose patalpose dar dirbo archyvas, stovėjo stelažai. Dėkui ir Veronikai Mickevičienei, kurios pastangų dėka ši patalpa buvo atlaisvinta, o archyvui surasta kita vieta. Mūsų onkologiniai pacientai turės tikrai daugiau erdvės, gerės sveikimo laikotarpis, jie greičiau grįš į normalų gyvenimą. Dėkoju už Jūsų visų pagalbą ir linkiu gero darbo“, – pasakė dr. M. Kinčius. Pasak Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos Silvijos Strupienės, mankšta yra viena iš labai vertingų žmogaus psichoemocinės būklės gerinimo priemonių. „Ne tik psichologo pagalba, bet ir judesys labai kelia nuotaiką, nes išsiskiria endorfinai, kurie gerina apetitą, miegą. Juk sėdėjimas ar gulėjimas ant sofutės nepadeda geram miegui. O pasimankštinimas, aktyvavimas visų organizmo sistemų padeda ir gerai papietauti, ir išsimiegoti. Žinoma, aš pati jaučiuosi šiek tiek chuliganiškai: jūs dirbote, o aš skinu vaisius tik neseniai prisijungusi prie NVC kolektyvo. Pasidžiaugti noriu ir dėl darbuotojų. Jeigu jie gerai dirbo neturėdami sąlygų, tai dabar dirbs dar geriau. O išloš, žinoma, pacientai. Juk tik laimingas darbuotojas daro laimingais mūsų pacientus“, –  pasakė Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Silvija Strupienė. Pasak S. Strupienės, pagaliau skyriaus kolektyvas turės ne tik puikią salę, kur labai geros sąlygos darbui, bet turės ir poilsiui skirtą kampelį, kuriame galės patogiai atsipūsti, pavalgyti. „Mes turėsime kur susirinkti. Gera kolektyvo dvasia reabilitacijoje yra labai svarbu. Mes visi turime bendrauti, kolektyviškai pasitarti ir nešti judėjimo džiaugsmą žmonėms. Tad ačiū visiems“, – pasakė S. Strupienė. Kineziterapijos salė bus ta vieta, kur galės ateiti į užsiėmimus NVC bendruomenės nariai. „Kviesime į užsiėmimus ir kolegas, galvojame organizuoti grupes pagal išankstinius užsirašymus. Jums reikės pasiskambinti ir užsiregistruoti. Vienu metu šioje salėje tilps 10 žmonių. Žiūrėsime kiek bus norinčių, užsiėmimai truks apie pusvalandį. Informaciją apie užsiėmimus paskelbsime intranete“, – pažadėjo S. Strupienė. Nacionalinime vėžio centre ir toliau galvojama apie esamų erdvių pritaikymą jaukiam laiko praleidimui palydėjus savo artimą į procedūras ar konsultaciją, planuojami naujų erdvių formatai: baigiama įrengti terasą jaukiam pasisėdėjimui ties pagrindiniu įėjimu, numatyti tylos kambariai lankytojams ir darbuotojams, centriniame vestibiulyje ramiam atokvėpiui įrengtos instaliacijos smėlyje.

Andriaus (44 m.) ligos istorija prasidėjo nuo smulkmenos – niežulio kakle. Nacionaliname vėžio centre pakartotinai atlikus echoskopiją ir biopsiją buvo nustatyta III stadijos melanoma be pirminio židinio. Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė primena, jog melanoma gali išsivystyti ne tik iš esamų, įgimtų apgamų, bet gali atsirasti, kaip naujas darinys odoje – dėmė, guzelis, mazgas. „Melanoma paprastai auga greitai, tad reikėtų nedelsti ir konsultuotis su specialistais“, – sako gydytoja onkologė. Pradžioje buvo niežulys kakle, po to atsirado guziukas Mano melanomos pirminio židinio taip ir nerado, sako gerai nusiteikęs Andrius, sutikęs pasidalinti savo prieš keturis metus prasidėjusia ligos istorija. „Toks jau mano būdas: net ir prieš operaciją niekada nepanikavau, o mano istorija prasidėjo labai paprastai. Kartą po darbo važiavau namo ir užniežėjo kažkas kakle, pasikasiau. Pagalvojau, gal kažkas bus įkandęs. Po savaitės pradėjo augti ir toje vietoje ant kaklo atsirado guziukas. Kreipiausi į gydytojus, darė echoskopiją. Nieko ypatingo nerado, tik buvo padidėję limfmazgiai. Tada jau žmona pasakė, jog reikia kreiptis į paskutinę instanciją – taip atsidūriau Nacionaliniame vėžio institute, dabar tęsiu gydymą Nacionaliniame vėžio centre. Patekau pas gydytoją Jolitą Gibavičienę, kuri dar kartą pakartojo echoskopiją, paėmė biopsiją ir jau turėjau diagnozę – melanoma, III stadija. Gydytoja J. Gibavičienė operacijos metu išėmė 28 limfmazgius, 5-iuose iš jų rado piktybinių ląstelių. Po operacijos atsigavau gana greitai, po to – gėriau vaistus. Jaučiausi taip, kaip iki diagnozės“, – papasakojo savo istoriją Andrius. Po metų jaunam vyrui buvo paskirtas stebėjimas. Praėjus tam tikram laikui liga atsinaujino toje pačioje vietoje. Ir vėl operacija, po to – vaistai. „Gyvenu kokybiškai, nesiskundžiu, nekreipiu dėmesio ir nesureikšminu. Kadangi dirbu baldų gamyboje, nepatinka, kad negaliu iš karto nerti į darbus po operacijos. Po savaitės grįžus namo iš ligoninės dar turi praeiti kelios dienos, kad visiškai atgaučiau jėgas. Po pirmos operacijos kaip tik statėmės namą, tai šiek tiek kliudė darbuotis, bet namą pasistatėme.“, – sako Andrius. Pastebėkime ne tik apgamus, bet  ir kitokius darinius odoje Nacionalinio vėžio centro Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė ragina gyventojus nepamiršti, jog melanoma gali išsivystyti ne tik iš esamų, įgimtų apgamų, bet gali atsirasti, kaip naujas darinys odoje – dėmė, guzelis, mazgas. „Įprasta manyti, kad melanoma turi būti tamsios spalvos – tamsiai ruda ar net juoda. Iš tiesų klinikoje stebime raudonos, baltos spalvos melanomas. Melanomai būdingas greitas augimas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis piktybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vystytis nosies ertmėje, ryklėje, skrandyje, žarnyne. Reti melanomos atvejai –  akyje, nago guolyje. Jei nagas pamėlo ir nepraeina keletą mėnesių, patarčiau būtinai kreiptis į specialistus. Kartais paties žmogaus budrumas gelbsti jam gyvybę: patariu nepatingėti kreiptis į onkologus jei pastebėjote neįprastoje vietoje ilgai nenykstančią dėmelę“, – pasakoja gydytoja onkologė J. Gibavičienė. Kintantį apgamą dažniausiai galime nesunkiai pamatyti mes patys arba gali atkreipti dėmesį mūsų artimieji, o tada reikėtų kreiptis į specialistus, konsultuotis su patyrusiais onkologais. Reikia teisingai išoperuoti „Chirurginis gydymas anksti diagnozavus melanomą gali nulemti visą tolesnę gydymo sėkmę – labai svarbu ją teisingai išoperuoti, – sako gydytoja onkologė J. Gibavičienė. – Būtina pabrėžti, jog chirurginė ekscizija turi būti atlikta 1,5–2 cm nuo naviko kraštų, taip pat būtina ištirti sarginį limfmazgį. Be jokios abejonės, tai turėtų būti atliekama specialistų komandos, specializuotoje, melanomos gydymo patirtį sukaupusioje gydymo įstaigoje. Labai svarbus laiko faktorius: nereikia delsti, kai jau turime nustatytą ligą. Melanoma – greitai plintanti liga, tad, jeigu neapsisprendus laukiama kelis mėnesius ir ilgiau, ji gali metastazuoti“, – sako gydytoja J. Gibavičienė. Pasak J. Gibavičienės, neatlikus histologinio tyrimo jokiu būdu negalima šalinti įtartino apgamo lazeriu. Apie melanomos sisteminio medikamentinio gydymo naujienas kalbamės su Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadove gydytoja onkologe chemoterapeute doc. dr. Birute Brasiūniene. Melanomos grėsmė šylant klimatui didėja ir įgauna naujų aspektų. Kai nepakanka chirurginio gydymo skiriami ir vaistai. Kokiais atvejais skiriamas sisteminis medikamentinis gydymas? Iš tiesų, keičiantis klimatui, šylant, daugėjant saulėtų dienų ir didėjant jos intensyvumui kyla papildomų rūpesčių šiaurės kraštų žmonėms, kurie buvo prisitaikę gyventi su mažesniu saulės fonu. Per odos vėžio ir melanomos tarptautines konferencijas visada pristatomos ir paskaitos apie saulės spindulių poveikį odai, odos vėžio rizikai ir prevencinės priemonės. Paprastai tai pristato pietų kraštų medikai, kurie turi didesnes patirtis diagnozuojant, gydant ir didesnius sergamumo šių tipų vėžiu skaičius. Kita vertus, ne tik saulė gali turėti įtakos odos vėžio ar melanomos vystymuisi, yra kitų aplinkos, genetinių faktorių, apie kuriuos žinių nuolat daugėja. Ar keičiantis klimatui mūsų kraštuose reikia laukti ryškios odos vėžio ir melanomų bangos? Mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai, bet turime mokytis saugiai gyventi su saule ir to mokyti savo artimuosius. Tai yra labai svarbu šiame etape. Na, o pereinant prie melanomos gydymo temos, sisteminis priešvėžinis gydymas melanomos atveju – tai inovatyvūs imunoterapijos, biologinės terapijos vaistai, gydymas skiriamas tiek išplitusio vėžio atvejais, tiek lokaliai pažengusio neišplitusio vėžio gydymui, jau II ir III stadijų atvejais rekomenduojama skirti adjuvantinį gydymą, kad sulauktume dar geresnių gydymo rezultatų. Kokių naujienų turime pažengusiai melanomai gydyti? Neseniai vyko „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijų“ konferencija, kurią NVC organizuoja jau 5-ą kartą per pastarąjį dešimtmetį, taip pat šiemet teko dalyvauti Europos dermatoonkologijos asociacijos (EADO) kongrese Atėnuose, tad mielai pasidalinsiu pagrindinėmis naujienomis. Melanomos gydymas ankstyvėja, tai reiškia, kad jau antrų, trečių stadijų atvejais rekomenduojama skirti inovatyvius vaistus, nes klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad geresnis išgyvenamumas tų sergančiųjų, kurie gavo adjuvantinį gydymą, tai yra medikamentinį gydymą po operacijos, palyginti su tik operuotųjų gydymo rezultatais, kurie adjuvantinio gydymo negavo. Išlieka aktyvios diskusijos dėl melanomos neoadjuvantinio (prieš operaciją) gydymo imunoterapija, nes panašias diskusijas girdėjome ir ankstesnių kongresų metu. Kol kas apie standartą nekalbama, o gydymas vykdomas klinikinių tyrimų rėmuose. Dididėja personalizuotos medicinos įtaka kasdieniam klinikos darbui, klinikinių tyrimų dizainas sudaromas taip, kad tiriama ne tik gyvenimo trukmė, pašaliniai reiškiniai, gyvenimo kokybė, bet ir kraujyje ieškoma žymenų, kurie galėtų prognozuoti metastazavimą ar ligos atkrytį, į praktiką ateina skystos terpės biopsijos tyrimai, cirkuliuojančių naviko ląstelių fragmentų tyrimai laike. Gydant metastazavusią melanomą dominuoja imunoterapija, išlieka biologinės terapijos deriniai, tačiau pirmenybė teikiama imunoterapijai. Imunoterapijos vieta vis labiau aiškėja ir melanomų su CNS metastazėmis gydymui. Gydant ne odos melanomas, tokias retas, kaip, pavyzdžiui, uvealinė melanoma, jau keli

Motinos dienos proga Nacionalinis vėžio centras tradiciškai pakvietė pasikalbėti apie moterų onkologinę sveikatą. Gyvenimo kokybės išsaugojimas – vienas iš itin svarbių šiuolaikiniam onkologiniam pacientui kylančių klausimų. Todėl Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Jaunų moterų sveikatos išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo“ dėmesys buvo skiriamas ne tik onkoginekologinio vėžio gydymui, bet ir tokioms temoms, kaip lytiškumo, vaisingumo, hormoninės funkcijos išsaugojimui sergant šiomis ligomis.   Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, ši konferencija yra itin prasminga savo temomis – kalbame ne tik apie ginekologinio vėžio gydymą, bet ir pacienčių gyvenimo kokybę, vaisingumo išsaugojimą. „Kaip ir girdėjote, Santaros slėnyje įvyko pokyčiai. Konsolidavus Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų onkologijos klinikinę veiklą turime Nacionalinį vėžio centrą. Turime ir Nacionalinį vėžio institutą, kuris yra onkologijos mokslinė įstaiga ir su kuria mes bendradarbiaujame. Nuo pat metų pradžios pagrindinis mūsų tikslas buvo veiklos tęstinumas. Viena iš tęstinumo sričių buvo mūsų organizuojamų konferencijų kiekis. Jų anksčiau būdavo apie 15 per metus ir labai džiaugiuosi, kad šiemet skaičius išliko panašus. Labai dėkoju šios konferencijos organizatoriams iš Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Klaipėdos universiteto ligoninei ir kolegoms iš kitų institucijų, kurie dalyvauja šiame renginyje, prisideda prie jo organizavimo ir padeda kartu skleisti informaciją apie onkologiją. Pats esu hematologas. Nuo pat 2004 metų, kai dirbu šioje srityje, susidurdavau su daugybe klausimų iš pacienčių, jų artimųjų, šeimos narių, kaip išsaugoti vaisingumą susirgus vėžiu. Antra tema – pakaitinė hormonų terapija. Esu labai dėkingas profesorei Žanai Bumbulienei, su kuria daug bendravome šiais klausimais, suteikėme pagalbą daugybei hematologijos pacienčių. Esu labai dėkingas Santaros klinikų Vaisingumo centrui už tai, kad žmonėms suteikia vilties po labai intensyvaus onkologinių ligų gydymo. Daugelis šalių šiuo metų tvirtina nacionalines vėžio strategijas. Vienas iš tikslų yra eliminuoti gimdos kaklelio vėžį. Nemanau, kad tai yra utopija – kai kurios šalys labai sėkmingai žengia šia kryptimi. Mes Lietuvoje šiuo metu taip pat ruošiame naują vėžio kontrolės programą. Neabejoju, kad gimdos kaklelio vėžio eliminacija bus iškelta kaip vienas iš tikslų. Taigi, ši konferencija turi labai daug prasmės. Joje kalbama ir daugybę kitų labai svarbių temų, kurios aktualios jums. Dar kartą labai dėkoju organizatoriams, lektoriams ir linkiu labai produktyvios dienos,“- apie šios konferencijos svarbą kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas. Onkoginekologiniu vėžiu serga vis jaunesnės moterys Anot vienos iš konferencijos organizatorių, Nacionalinio vėžio centro gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič, konferencija organizuoti nuspręsta dėl jaunėjančio onkoginekologinių pacienčių amžiaus. Jos susiduria ir su daugybe kitų problemų – vaisingumo išsaugojjimu, gyvenimo kokybės užtikrinimu. „Mintis organizuoti šią konferenciją kilo iš poreikio – ginekologinio vėžio daugėja tarp jaunų moterų. Susirgusios jaunos moterys susiduria su dar daugiau iššūkių. Žinome, kad pasaulyje moterys pradėjo gimdyti vėliau. Neretai onkologiniai susirgimai diagnozuojami moterims, kurios dar nėra gimdžiusios. Tada turime spręsti ir šią problemą. Turime taikyti nestandartinį gydymą, kad išsaugotume vaisingumą. Po tam tikro gydymo atsiranda hormoninių sutrikimų. Pašalinus kiaušides, moteris netenka hormoninės funkcijos. O tai yra didelė problema. Tai turi įtakos ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir kaulų retėjimui, širdies-kraujagyslių ligų išsivystymui, ankstyvai menopauzei Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Vienas mūsų pagrindinių tikslų yra pasiekti ligos remisiją. Tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į pacientės gyvenimo kokybės išsaugojimą, moters lūkesčius. O gyvenimo kokybė kiekvienai moteriai yra skirtinga. Tai gali būti pakankamas fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas, kita moteris, nors ir turėdama vaikų, ateityje norėtų susilaukti daugiau palikuonių. Todėl gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Be abejo, visada turime išaiškinti pacientei, kokios yra galimos nestandartinio gydymo rizikos. Ir suteikti pasirinkimo teisę. Mano manymu, labai svarbu, kad pacientė būtų informuota apie galimas gydymo galimybes. Be galo svarbi yra emocinė, psichologinė parama – tiek nustačius diagnozę, tiek gydymo eigoje. Labai svarbu, kad ligos kelyje kartu su moterimi dalyvautų jos šeima, artimieji ar draugai. Sužinojus onkologinės ligos diagnozę, labai sudėtinga tai priimti, kyla daug įvairių minčių, jausmų. Juk visi žinome, kol tai nepaliečia mūsų, negali būti 100 procentų empatiškas. Niekada nepamiršiu mano jaunos pacientės frazės: „Galima išoperuoti naviką, bet kaip visa tai išmesti iš savo minčių?“ Šios pacientės atvejis buvo labai sėkmingas, nes navikas buvo aptiktas tik kelių milimetrų. Ši moteris išsaugojo vaisingumą, turi galimybių susilaukti vaikų, šiandien nėra ligos atkryčio, ji jaučiasi puikiai. Bet psichologiškai jai dar sunku. Todėl pacientei labai svarbu kalbėtis su gydytojais, psichologais, artimais žmonėmis. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja jaunų, ginekologiniu vėžiu sergančių pacienčių, yra pagerėjusi ligos diagnostika. Tuo mes džiaugiamės, anksčiau aptinkame navikus. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, kita priežastis yra nutukimas. Tai rizikos faktorius, kuris tikimybę susirgti šia liga padidina iki 4 kartų. Šiuo metu pasaulyje turime nutukimo pandemiją. Manoma, kad iki 2050 metų su nutukimu ar antsvoriu susidurs apie 60 proc. visos populiacijos. Esant nutukimui, organizme atsiranda per daug estrogenų ir tada užsiveda mechanizmai, kurie gali lemti gimdos kūno vėžio išsivystymą. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, Lietuvos statistika nėra gera. Sergamumas ir mirtingumas vis dar yra labai aukštas. Prevencinėje patikros programoje dalyvauja per mažai moterų, nuo ŽPV skiepijamasi per mažai. Visa laimė, kad prieš kelis metus pradėti skiepyti ir berniukai. Todėl reikalinga visuotinė, lyčiai neutrali vakcinacija. Kiaušidžių vėžį lemia genetiniai faktoriai. Šią ligą dažniau nustatome jaunoms moterims, kadangi sirgo jų mamos. Todėl šią ligą galime aptikti jauname amžiuje. Gali būti atliekamos profilaktinės operacijos,“ – apie konferencijos svarbą ir dabartines onkoginekologinio vėžio tendencijas pasakoja dr. D. Žilovič. Konferencijoje daug diskutuota apie pacienčių lytiškumo ir vaisingumo išsaugojimą Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės radioterapeutės Violetos Nevulis-Obuchovskos teigimu, labai svarbu, kad gydytojai su paciente atvirai kalbėtų apie tokius svarbius gyvenimo kokybės klausimus, kaip lytiškumo ir hormoninės funkcijos išsaugojimą. „Kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžio gydymą – spindulinė terapija yra gydymo standartas. Nors nauji vaistai, imunoterapija ženkliai gerina rezultatus, medikamentinį gydymą būtina derinti su spinduline terapija. Kai pacientė atvyksta pirmai gydytojo onkologo radioterapeuto konsultacijai ir planuojame gydymą, paaiškiname pacientei gydymo eigą, trukmę, kam reikia pasiruošti. Tai labai svarbu, kad pacientė galėtų planuoti asmeninį gyvenimą. Taip pat detaliai paaiškiname apie ūmines ir vėlyvąsias reakcijas po chemospindulinio gydymo. Jei pacientę nuramini per pirmą konsultaciją, tai yra didelė investicija į tolimesnį bendradarbiavimą su paciente. Tai lemia gerus gydymo rezultatus. Kartu su paciente per ligos kelią einame su lūkesčiu, kad ji pasveiks. Tai